Medetkos – neprastos gėlės, bet dar puikesnės – vaistažolės

Me­det­kos – ne­pras­tos gė­lės, bet dar pui­kes­nės – vais­ta­žo­lės

Nuo bir­že­lio iki šal­nų dar­že­liuo­se, dar­žuo­se žy­di vais­ti­nės me­det­kos. Jos, kaip gė­lės, nė­ra la­bai puoš­nios, ta­čiau la­bai ver­tin­gos vais­ta­žo­lės.

Gy­do­mo­sios me­det­kų ypa­ty­bės ži­no­mos nuo ži­los se­no­vės. In­di­jo­je me­det­kos lai­ko­mos šven­tais au­ga­lais. Ki­ni­jo­je me­det­kos – il­gaam­žiš­ku­mo sim­bo­lis. Lie­tu­vo­je me­det­kos ir­gi ži­no­mos, dau­ge­ly­je so­dy­bų au­gi­na­mos. Kai kur dar va­di­na­mos na­dat­ko­mis, na­gat­ko­mis, nok­te­lė­mis, nuo­dat­ko­mis.

Vais­ti­nė me­det­ka – vien­me­tis, 20–70 cm aukš­čio au­ga­las. Žie­dai – ke­lių at­spal­vių: nuo švie­siai gel­to­nos iki be­veik ply­ti­nės spal­vos. Tvir­ti­na­ma: kuo in­ten­sy­ves­nė žie­do spal­va, tuo tas žie­das ver­tin­ges­nis.

Ver­tė

Me­det­kų žie­duo­se yra dau­giau kaip 3 pro­cen­tai ka­ro­ti­no, ku­ris žmo­gaus or­ga­niz­me virs­ta vi­ta­mi­nu A. Au­ga­le yra daug che­mi­nių jun­gi­nių, ku­rie tu­ri bak­te­ri­ci­di­nių, už­de­gi­mus slo­pi­nan­čių sa­vy­bių. To­dėl jų nuo­vi­ras, te­pa­las, alie­jus tin­ka žaiz­doms, iš­bė­ri­mams, nu­de­gi­mams gy­dy­ti.

Iš­tir­ta, jog žie­duo­se yra or­ga­ni­nių rūgš­čių, kar­čių­jų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, der­vų, glei­vių, ete­ri­nio alie­jaus, inu­li­no, al­ka­loi­dų, vi­ta­mi­no C ir ki­tų ver­tin­gų da­ly­kų.

Liau­dies me­di­ci­no­je nau­do­ja­mi vais­ti­nių me­det­kų žie­dai ir grai­žai. Juos rei­kia skin­ti be žied­ko­čių žy­dė­ji­mo pra­džio­je kas 2–3 die­nas. Žie­dai džio­vi­na­mi pa­sto­gė­je ar­ba džio­vyk­lo­je ne aukš­tes­nė­je kaip 40–45 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je.

Vais­ti­nių me­det­kų pre­pa­ra­tai dar mal­ši­na skaus­mus, at­pa­lai­duo­ja spaz­mus, gy­do sun­kiai gy­jan­čias žaiz­das, tro­fi­nes blauz­dų opas, nu­de­gi­mus, iš­bė­ri­mus, eg­ze­mą, už­de­gi­mi­nes li­gas, stab­do krau­ja­vi­mą, pik­ty­bi­nių aug­lių au­gi­mą, ska­ti­na tul­žies sul­čių ir šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, ma­ži­na krau­jos­pū­dį.

Me­det­kos tu­ri bak­te­ri­ci­di­nių savybių, to­dėl veiks­min­gos net prieš sta­fi­lo­ko­kus ir strep­to­ko­kus.

Me­det­kų ne­pa­tar­ti­na var­to­ti, kai že­mas krau­jos­pū­dis, kai žmo­gus aler­giš­kas vi­ta­mi­no A pre­pa­ra­tams.

Re­cep­tai

Jei grau­žia rė­muo, šaukš­te­lis su kau­pu vais­ti­nių me­det­kų žie­dų už­pi­la­mas stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Už­den­gia­ma ir pa­lie­ka­ma mi­nu­tei, kad pri­trauk­tų. Nu­ko­šia­ma ir iš kar­to iš­ge­ria­ma. Jei­gu po pus­va­lan­džio sa­vi­jau­ta ne­pa­ge­rė­ja, iš­ge­ria­ma dar vie­na stik­li­nė to­kio pat ant­pi­lo.

Me­det­kų žie­dų ar­ba­tos pa­ta­ria­ma ger­ti nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo. Ser­gan­tie­ms ste­no­kar­di­ja, neu­ro­ze, trom­bof­le­bi­tu, ate­rosk­le­ro­ze, esant aukš­tam krau­jos­pū­džiui, su­tri­kus šir­dies rit­mui, pa­daž­nė­jus šir­dies pla­ki­mui.

Pa­ta­ria­ma gy­dy­tis to­kiu vais­ti­nių me­det­kų ant­pi­lu: 2 šaukš­te­liai me­det­kų žie­dų už­pi­la­mi 2 stik­li­nė­mis ver­dan­čio van­dens. Už­den­gia­ma ir po pus­va­lan­džio nu­ko­šia­ma. Ge­ria­ma po treč­da­lį stik­li­nės 3–4 kar­tus per die­ną.

Krau­jos­pū­dį ma­ži­nan­čiam mi­ši­niui rei­kia 40 g me­det­kų žie­dų ir 30 g su­smul­kin­tų va­le­ri­jo­nų šak­nų. Šaukš­tas mi­ši­nio už­pi­la­mas stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Už­den­gia­ma ir pa­lie­ka­ma va­lan­dai. Nu­ko­šia­ma ir ge­ria­ma po šaukš­tą 3-4 kar­tus per die­ną.

Jei ser­ga­ma an­gi­na, rei­kia ska­lau­ti bur­ną ir gerk­lę 2-3 kar­tus per die­ną šil­tu vais­ti­nių me­det­kų žie­dų ant­pi­lu. Tam 2 šaukš­tai me­det­kų žie­dų už­pi­la­mi pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens. Už­den­gia­ma. In­das šil­tai ap­ri­ša­mas ir pa­lie­ka­mas va­lan­dai. Nu­ko­šus jau ga­li­ma ska­lau­ti bur­ną.

Ky­lant mie­žiui ant akių vo­kų pa­ta­ria­ma dė­ti vais­ti­nių me­det­kų komp­re­są. Tam šaukš­tas me­det­kų žie­dų nu­pli­ko­mas ver­dan­čiu van­de­niu. Žie­dai su­su­ka­mi į dvi­gu­bo sluoks­nio mar­lę. Komp­re­są ge­riau­sia dė­ti prieš mie­gą ir pa­lai­ky­ti 5–10 mi­nu­čių.

Alie­jus

Ga­li­ma pa­si­ga­min­ti me­det­kų alie­jaus. Tam 1 g vais­ti­nių me­det­kų žie­dų už­pi­la­mas pu­se stik­li­nės aly­vuo­gių alie­jaus ir pa­lie­ka­ma nu­si­sto­vė­ti 20–25 die­nas.

Ga­li­ma me­det­kų alie­jaus pa­si­da­ry­ti ir ki­taip. Stik­lai­nis pri­grū­da­mas vais­ti­nių me­det­kų žie­dų. Sa­vai­tę in­das lai­ko­mas sau­lė­to­je vie­to­je. Po to nu­pi­la­mas in­do dug­ne su­si­da­ręs alie­jus.

 Ga­li­ma pa­si­da­ry­ti kon­cent­ruo­to me­det­kų alie­jaus. Tam džio­vin­tos me­det­kos stik­lai­ny­je už­pi­la­mos alie­ju­mi. Kas dvi die­nos žie­dai iši­ma­mi, nu­spau­džia­mi. Pri­de­dama nau­jų. Taip da­ro­ma dvi sa­vai­tes. Tiks ir gy­dy­mui, ir kos­me­ti­kai.

Me­det­kų alie­ju­mi te­pa­mos pū­li­nės žaiz­dos, odos opos, pra­gu­los, nu­de­gi­mai, su­mu­ši­mai, nu­ša­li­mai, spuo­gai, vo­tys. Me­det­kų alie­jus lai­ko­mas tam­sio­je ir vė­sio­je vie­to­je. Ge­riau­sia – šal­dy­tu­ve. Pra­gu­las ga­li­ma tep­ti ir švie­žio­mis vais­ti­nių me­det­kų sul­ti­mis.

Tink­tū­ra

Vais­ti­nė­se par­duo­da­ma me­det­kų tink­tū­ra. Ji pra­skie­džia­ma van­de­niu 1:40 – šaukš­te­lis tink­tū­ros stik­li­nei šil­to vi­rin­to van­dens. Var­to­ja­ma su­mu­ši­mams, nu­de­gi­mams, nu­ša­li­mams, eg­ze­mai, su­pū­lia­vu­sioms žaiz­doms, fu­run­ku­lams gy­dy­ti.

Spi­ri­ti­nę me­det­kų žie­dų iš­trau­ką ga­li­ma ir pa­tiems pa­si­da­ry­ti. Sus­mul­kin­ta ža­lia­va san­ty­kiu 1:10 už­pi­la­ma 70 pro­cen­tų spi­ri­tu. In­das už­da­ro­mas, ret­kar­čiais su­pur­to­mas. Po 7 die­nų per­ko­šus jau ga­li­ma var­to­ti.

Kos­me­ti­ka

Me­det­kų už­pi­las daž­nai nau­do­ja­mos kos­me­ti­ko­je. Tam šaukš­te­lis žie­dų už­pi­la­mas stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. 15 mi­nu­čių pa­kai­ti­na­ma ant ne­di­de­lės ug­nies. Nau­do­ja­mas pleis­ka­no­jan­čiai gal­vos odai įtrin­ti, vei­do odos po­roms su­trauk­ti, rie­biai vei­do odai. Už­pi­las stip­ri­na plau­kus ir ska­ti­na jų au­gi­mą. Me­det­kų už­pi­lu du kar­tus per sa­vai­tę ska­lau­ja­mi plau­kai ar­ba įtri­na­ma gal­vos oda.

Mui­las

Ga­li­ma na­muo­se pa­si­da­ry­ti me­det­kų mui­lo. Tam sau­je­lė džio­vin­tų me­det­kų žie­dų už­pi­la­ma stik­li­ne van­dens ir maž­daug 5 mi­nu­tes kai­ti­na­ma ant lė­tos ug­nies. Į nuo­vi­rą su­pi­la­mi 5 ga­ba­liu­kai stam­biai su­tar­kuo­to vai­kiš­ko be­kva­pio mui­lo. Įpi­la­ma stik­li­nė aly­vuo­gių alie­jaus ir avi­ži­nių dribs­nių ki­sie­liaus. Iš­mai­šo­ma. Gau­ta ko­šė iš­pils­to­ma į alie­ju­mi iš­tep­tas for­me­les. At­vė­su­sios for­me­lės ke­lioms va­lan­doms pa­de­da­mos į šal­dik­lį. Ir tu­rė­si­me pa­čių pa­si­da­ry­to mui­lo.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

VAISTAŽOLĘS:  Medetkos ga­na gra­žiai žy­di,  gy­do žaiz­das.