Maži stebuklai gimsta po darbo

Maži stebuklai gimsta po darbo

Ma­ži ste­buk­lai gims­ta po dar­bo

Grakš­čios lė­ly­čių fi­gū­ros, dru­ge­lių spar­ne­liai – ke­lio­li­ka Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Mig­ra­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jų ku­ria žais­min­gus pa­veiks­lė­lius. Į kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves mo­te­rys su­si­ren­ka pa­bū­ti kar­tu ir iš­mok­ti. Sa­vo kū­ry­bą jos jau eks­po­na­vo še­šio­se pa­ro­do­se.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Kū­ry­bos džiaugs­mas

Pir­ma­die­nio va­ka­ras, ke­lios mi­nu­tės po 17 va­lan­dos. Bai­gu­sios dar­bus, Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to (VPK) Mig­ra­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jos neišs­ku­ba na­mo, o su­si­ren­ka kur­ti.

Po­li­ci­jos aso­cia­ci­jos pa­tal­po­se prie sta­lo ir rank­dar­bių pa­links­ta mo­te­rys, ku­rias su­vie­ni­jo no­ras mo­ky­tis, fan­ta­zuo­ti, to­bu­lė­ti.

Kar­tais į kū­ry­bi­nį pro­ce­są įsi­jun­gia mo­te­rų iš ki­tų po­li­ci­jos sky­rių. Bū­na, kad ma­mos at­si­ve­da ir vai­kų.

Prie sta­lo – sma­gūs po­kal­biai, kle­ke­ta­vi­mas. Ran­ko­se – tep­tu­kai, žirk­lės, vie­lu­tės – vis­kas, ko rei­kia su­ma­ny­mui įgy­ven­din­ti.

Prieš akis – dar­bo pa­vyz­džiai: pa­veiks­lė­liai su bo­ru­že ir dru­ge­liu.

Šiau­lių ap­skri­ties VPK Mig­ra­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė Lo­li­ta Šal­kaus­kie­nė kant­riai kiek­vie­nai mo­te­riai paaiš­ki­na, kaip ir ką da­ry­ti, pa­ro­do klai­das, pa­siū­lo išei­tis.

„Ar ge­ras kū­ne­lis?“ – ro­dy­da­ma lė­lės kar­ka­są iš vie­lu­čių, klau­sia vie­na iš dar­buo­to­jų. „Lie­muo per il­gas. Pri­si­min­ki­me ana­to­mi­ją“, – sma­giai paaiš­ki­na L. Šal­kaus­kie­nė.

Lė­ly­tes mo­te­rys lanks­to iš vie­lu­tės, po­pie­riaus, mo­de­li­no. Kur­da­mos pa­veiks­liu­ką, vie­nos nau­do­ja len­tu­tes, ki­tos – po­pie­rių, da­žo ak­va­re­le ar­ba ak­ri­li­niais da­žais.

Me­džia­gas per­ka ir as­me­niš­kai, ir iš bend­ro biu­dže­to, nes kai ku­rios prie­mo­nės yra bran­go­kos.

Įdo­mus lais­va­lai­kis

Gi­ta­na Kan­čaus­kie­nė, Pa­sų po­sky­rio spe­cia­lis­tė, su­si­kau­pu­si – da­žo lė­ly­tės su­kne­lę. Jau anks­čiau ant len­te­lės ak­va­re­le nu­pie­šė dru­ge­lio spar­nus. Pas­vars­to, kad ver­tė­jo da­žy­ti ak­ri­li­niais da­žais, nes len­te­lę dar rei­kės la­kuo­ti: bai­mi­na­si, kad van­de­ni­nių da­žų spal­vos ga­li kiek iš­si­lie­ti.

Į už­siė­mi­mą G. Kan­čaus­kie­nė at­si­ve­dė ir vie­nuo­lik­me­tę duk­rą Kot­ry­ną.

„Iki tol rank­dar­bių ne­la­bai mė­gau, bet da­bar, kai ma­tau re­zul­ta­tą, pa­tin­ka, – sa­ko mo­te­ris. – Džiau­giuo­si, kad kas kar­tą su­ži­nau ir iš­moks­tu kaž­ką nau­jo.“

Li­da Mi­liu­vie­nė, Pa­sų po­sky­rio spe­cia­lis­tė, rank­dar­bių bū­re­ly­je lan­ko­si nuo įkū­ri­mo pra­džios, sten­gia­si už­siė­mi­mų ne­pra­leis­ti.

„Sma­gu pa­bend­rau­ti su ko­lek­ty­vu, pa­si­da­ly­ti min­ti­mis, pa­dė­ti vie­na ki­tai. Įdo­mus lais­va­lai­kis“, – sa­ko mo­te­ris. Jos no­ras – ki­toms Ka­lė­doms su­reng­ti pa­ro­dą.

Džei­ra­ną Ja­na­vi­čie­nę, Pa­sų po­sky­rio spe­cia­lis­tę, į bū­re­lį at­ve­dė no­ras iš­mok­ti: „Esa­me suau­gu­sios mo­te­rys, užau­gi­nau duk­rą, tu­riu lai­ko, tad už­siė­mi­mai – sa­vęs rea­li­za­ci­ja ir ma­lo­nus lai­ko pra­lei­di­mas.“

Mo­te­ris šyp­so­si: kuo to­liau, tuo įdo­miau, o ma­lo­nus lai­ko pra­lei­di­mas tu­ri ir nau­dos – ga­lės atei­ty­je anū­kus pa­mo­ky­ti.

„Ne­be­rei­kės stre­suo­ti kaip ta­da, kai vai­kams kau­kes da­ry­da­vo­me, – juo­kia­si. – Be to, jo­kio moks­lo ant kup­ros ne­rei­kia ne­šti.“

Kū­ry­ba, pa­ro­dos su­tei­kia pui­kių emo­ci­jų, ku­rios iš­lie­ka il­gam. Juo­kia­si, kad pa­si­gė­rė­ji­mo ver­tą ta­py­bos pa­ro­dą ant šil­ko pri­si­mins ir se­nat­vė­je.

Dž. Ja­na­vi­čie­nė drau­gams daž­nai do­va­no­ja sa­vo ran­kų dar­bus. Jie nė­ra pra­ban­gūs ar la­bai su­dė­tin­gi, bet su­kur­ti iš vi­sos šir­dies.

Kar­te­lė pa­kel­ta

Po dar­bų pa­si­ner­ti į kū­ry­bą L. Šal­kaus­kie­nė ko­le­gėms pa­siū­lė prieš ket­ve­rius me­tus.

„Yra po­rei­kis rink­tis kar­tu. Ne tik iš­vir­ti ska­nią va­ka­rie­nę, bet dar ir kaž­kuo ki­tu už­siim­ti“, – sa­ko Mig­ra­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė.

L. Šal­kaus­kie­nė lan­ko me­no stu­di­ją „Me­no­ja“, ten pa­si­se­mia min­čių, idė­jų.

Nė vie­na už­siė­mi­muo­se da­ly­vau­jan­ti mo­teris ne­tu­ri me­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo ar spe­cia­laus pa­si­ren­gi­mo – vi­sos mo­ko­si kar­tu, kur­da­mos ran­da tai, kas bu­vo už­slėp­ta, neiš­kel­ta į pa­vir­šių. Kol ga­liau­siai api­ma ma­lo­nus jaus­mas, su­vo­kus: „Mes ga­li­me!“

Pir­muo­sius kū­ry­bi­nius ieš­ko­ji­mus mo­te­rys pra­dė­jo nuo de­ku­pa­žo tech­ni­kos. Dar­be­liai bu­vo su­si­ję su bui­ti­mi – dė­žu­tės, pa­veiks­liu­kai.

Gra­žia­dar­bės jau yra su­ren­gu­sios še­šias kū­ry­bos pa­ro­das. Ka­lė­di­nės pa­ro­dos ko­le­goms jau ta­po tra­di­ci­ja.

Pir­mo­sios pa­ro­dos, šyp­so­si L. Šal­kaus­kie­nė, bu­vo „pa­pras­tes­nės“, da­bar ma­ty­ti to­bu­lė­ji­mas. Apie tai kal­ba ir pa­ro­dų lan­ky­to­jai.

Pa­ro­dos eks­po­nuo­tos Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te, Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro Rė­ky­vos fi­lia­le, o šių me­tų pra­džio­je – Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je.

„Kar­te­lę su­si­kė­lė­me“, – šyp­so­si L. Šal­kaus­kie­nė.

Mo­te­rys ku­ria įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis – pra­dė­ju­sios nuo de­ku­pa­žo, ėmė­si šil­ko, ko­lia­žo, miš­rios tech­ni­kos.

„Pa­ban­do­me, kas mums pri­lim­pa, ko dau­gu­ma no­ri“, – sa­ko L. Šal­kaus­kie­nė.

Šyp­so­si: su­si­ren­ka dviem va­lan­doms, bet daž­niau­siai tiek lai­ko ne­pa­kan­ka, jis iš­tirps­ta. At­si­sa­kė ir ar­ba­tos – kad dau­giau lai­ko ga­lė­tų skir­ti kū­ry­bai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PO­MĖ­GIS: Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jos kur­ti su­si­ren­ka po dar­bų.

INI­CIA­TO­RĖ: Mo­te­ris kur­ti kar­tu su­bū­rė Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė Lo­li­ta Šal­kaus­kie­nė.

BO­RU­ŽĖ: Ant me­di­nės len­tu­tės įsi­tai­siu­si bo­ru­žė­lė.

DRU­GE­LIS: Žais­min­ga lė­ly­tė ta­po dru­ge­liu.

SPAL­VI­NI­MAS: Spal­vi­na­mi dru­ge­lio spar­nai, nu­pieš­ti ant me­di­nės len­te­lės.


LĖ­LY­TĖS GA­MY­BA

Lė­ly­tei pa­ga­min­ti rei­kia vie­lu­tės, po­pie­ri­nio rankš­luos­čio juos­te­lių, kli­jų, mo­de­li­no, da­žų.

VIE­LU­TĖ: Iš vie­lu­tės su­lanks­ty­tas kar­ka­sas ap­vy­nio­ja­mas kli­jais pa­tep­to­mis po­pie­ri­nio rankš­luos­čio juos­te­lė­mis.

PRO­CE­SAS: Lė­ly­tei pri­kli­juo­ja­ma po­pie­ri­nė su­kne­lė.

SPAL­VI­NI­MAS: Suk­ne­lė nu­da­žo­ma pa­si­rink­ta spal­va.