Naujausios
Malkų poreikis didėja
Per dvejus metus malkos pabrango kone 1,5 karto, tačiau malkų paklausa pastebimai didėja.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Paklausa išaugo
Kol aplinkui nebuvo biokuru kūrenamų šiluminių katilinių, malkos buvo nuostolingos. Šios katilinės malkų rinkoje tapo medienos drožlių plokščių gamintojų ir malkų kurui pirkėjų konkurentėmis.
Skaičiuojant naftos kaitrumo ekvivalentu, jos tebėra perpus pigesnės nei gamtinės dujos, kiek pigesnės už akmens anglį ar durpių briketus. Kauno technologijos instituto mokslininko Kęstučio Buinevičiaus teigimu, praėjusį šildymo sezoną šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1242 litus už toną naftos ekvivalento, už biokurą — 566 litus.
Svarbiausia — malkos mažiausiai teršia aplinką. Malkos tebėra populiariausios ne tik sodybose — jos vis populiaresnės privačiose miestų namų valdose.
Malkų kainos formuojasi medienos pardavimo aukcionuose. Urėdijoms draudžiama jas pardavinėti smulkiesiems vartotojams pigiau, nei pasiūloma didmeninė kaina. Pavyzdžiui, medienos drožlių gamintojai už įpuvusią drebulės medieną jau siūlo 10 litų daugiau, nei ją malkoms pardavinėja Šiaulių miškų urėdija.
Plinta skaldytų malkų verslas
Pakruojo urėdijoje metinės malkų pardavimo pajamos viršija 1,5 milijono litų. Čia malkinė mediena sudaro lygiai ketvirtadalį visos realizuojamos medienos tūrio ir lygiai penktadalį visų medienos realizavimo pajamų.
„Kasmet vis daugiau prisireikia malkų. Viena panevėžiečių firma superka visus malkinius uosio rąstelius, juos pjausto, skaldo ir išveža į užsienį. Vis daugiau atsiranda malkinės medienos perpardavinėtojų, kurie perka malkinius rąstus, juos smulkina ir vežioja po kiemus“, — pasakojo Pakruojo urėdas Kazys Gudas.
„Skelbdami medienos pardavimo aukcioną, visuomet pasiliekame malkų rezervą savo rajono vartotojams. Tačiau kai tik kurioje nors šalies dalyje susidaro malkų deficitas, tai bemat pasijunta ir pas mus“, — teigė Radviliškio miškų urėdas Juozas Eismontas.
Kirtimų atliekos pūva miškuose
Biokuro panaudojimo šiluminei energijai gaminti propaguotojai įrodinėja, jog šalies urėdijų miškuose kasmet palieka po milijoną kubinių metrų kirtimo atliekų. Dar tiek pat medienos esą nepanaudojama privačiuose miškuose bei miškuose, rezervuotuose grąžinti nuosavybėn.
„Žinodami, kad Radviliškyje įrengiama biokurą naudojanti katilinė, iš anksto pasirūpinome išsaugoti jai 25 tūkstančius kubinių metrų kirtimo atliekų. Tačiau šilumininkai tik pabandė jas išsivežti, ir bemat griebėsi kūrenti malkomis“, — nusivylimo neslėpė Radviliškio urėdas Juozas Eismontas.
„Tų kirtimo atliekų išvežimas iš miško, jų gabenimas į katilinę, smulkinimas kainuoja apie 90 litų už kubinį metrą. Kirtimo atliekas dėl skirtingų jų matmenų labai nepatogu pakrauti, gabenti. Jeigu katilinės nepirktų malkų, jos negalėtų finansiškai suktis“, — sako Šiaulių urėdas Stasys Pališkis.
Stambiosios kirtimo atliekos urėdijose pardavinėjamos po 25 — 30 litų už kubinį metrą.
„Šiaulių krašto“ kalbintieji urėdai vieningai tvirtino, jog valstybė turėtų dotuoti kirtimo atliekų panaudojimą, kaip tai daroma daugelyje Vakarų Europos šalių. Tada šiluminės energijos kainos nebebūtų nustatomos Maskvoje, o skiriama dotacija leistų sukurti daugybę naujų darbo vietų, šalyje išsaugotų milijardus litų, dabar sumokamų už gamtines dujas.
Praverčia grioviuose augantys medeliai
Urėdijų vadovai neslėpė iešką, kas susidomėtų medienos smulkinimu tiesiog miško kirtimo vietose. Skiedromis („čipsais“) susmulkintą medieną kur kas patogiau transportuoti, nereikia didelių sandėliavimo plotų.
Telšių rajone įsikūrusios UAB „Kietasis biokuras“ specialistai teigė, jog kubinio metro smulkintos medienos savikaina esanti apie 110 litų. Parduoti tokią medieną su šiek tiek pelno, kai nėra jokios biokuro naudojimo skatinimo programos, katilinėms esą brangoka.
Šiaulių rajono ūkininkas Virgilijus Ivoškevičius, įdirbantis didelius žemės plotus aplink Aukštelkę, prieš metus nebrangiai įsigijo naudotą medienos kapoklę. Žiemos mėnesiais, kada kitų darbų ūkyje nėra, ūkininkas su ūkio darbuotojais kerta medeliais užžėlusias melioracijos griovių pašlaites.
„Nuvalome maždaug 8 — 10 kilometrų griovių, visiškai apsirūpiname nemokamu kuru savoms sodyboms“, — džiaugėsi ūkininkas.
MALKOS: Žinovai teigia, jog paruoštos malkos iki jų kūrenimo pastogėje turi būti laikomos maždaug metus.
PROGNOZĖ: „Ateitis vietinio kuro rinkoje priklauso malkų skiedroms. Malkų kūrenimas turi išnykti“, — įsitikinęs Šiaulių urėdas Stasys Pališkis.
RINKA: Pakruojo urėdas Kazys Gudas: „Didelius malkinės medienos kiekius išsiveža verslininkai, kurie po to ją smulkina ir vežioja po klientų kiemus“.
KAINA: Malkų paklausa didėja, bet miško kirtimo atliekos kurui dar nėra pakankamai panaudojamos.
Autoriaus nuotr.