Naujausios
Lietuviškų darželių mados apsisuko ratu
Tuo neabejoja Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, kviesdama palyginti šiemet sode įrengtus keturių skirtingų laikotarpių tradicinius lietuviškus darželius.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Prieškario vaistiniai ir prieskoniniai augalai
Prieškario kaimo darželiai (1830 — 1918 metų) būdavo suskirstyti laisvų formų lysvelėmis, aptvertomis neaukšta žiogrelių, lazdyno pinučių tvorele.
Auginti vaistiniai, prieskoniniai žoliniai augalai ir dekoratyvūs krūmai, atsinešti iš miško, lauko ir pasodinti darželiuose.
„Darželių šeimininkėms tuo laikotarpiu labiausiai rūpėjo ne darželio išorinis grožis, o jo augalų praktiškumas. Tačiau tai nereiškia, kad augalai nebuvo derinami tarpusavyje. Greta namo, aukštesnės tvoros buvo sodinami aukštesni augalai, krūmai, greta jų — reikalaujantys pavėsio, palei takelius — visai žemi“, — pasakojo A. Klimienė.
Kokie tie augalai? Tai mairūnai, čiobreliai, šalavijai. Mairūnas naudotas kaip prieskonis, tačiau buvo svarbus ir liaudies medicinoje. Čiobrelis labiau naudotas liaudies medicinoje, tačiau svarbus ir kaip prieskonis, aromatinis augalas (maudomajam vandeniui, muilui gaminti).
Dažnai buvo auginamos mėtos, isopai, vaistiniai kiečiai (peletrūnai). Mėta daugiausiai naudota įvairiems virškinimo sutrikimams gydyti. Ypatingą vietą šio laikotarpio darželiuose ir tuometinėje lietuvių etninėje kultūroje užėmė žalioji rūta, susijusi su įvairiomis apeigomis. Viduramžių vienuolynuose rūtos naudotos specialiam vynui, mažinančiam vyriškąją potenciją, gaminti. Gali būti, kad su šia aplinkybe susijęs lietuviškas rūtos simbolis, kaip mergiškumo ir skaistybės ženklas.
Ypatingai buvo vertinamos augalų kvapiosios savybės. Todėl darželiuose augintos pakalnutės, pelėžirniai, erškėtis, paprastoji alyva, darželinis jazminas.
Tarpukariu atsiranda dekoratyvūs vienmečiai augalai
Tarpukario kaimo darželyje (1918 — 1940 metais) atsiranda daugiau žydinčių, dekoratyvesnių, vienmečių augalų. Ypač populiarios savaime pasisėjančios vaistinė ramunė, didžioji nasturtė, vaistinė medetka, paprastoji kosmėja. „Tarpukariu derintos vaistinės ir dekoratyvios augalų savybės“, — pasakojo Botanikos sodo direktorė.
Šio laikotarpio pradžioje augalai buvo sodinami į apvalias arba keturkampes lysveles. Vėliau paplito įvairesnių formų — rombo, trikampės lysvelės. Išlieka pynučių arba akmeninės tvorelės apie lysveles, o takeliai dažniausiai barstomi smėliu.
Darželio funkcionalumas perkeliamas iš augalų į aplinką, pavyzdžiui, aukštesnės tvorelės darytos taip, kad ant jų būtų galima padžiauti skalbinius, užmauti puodynes.
Pokariu augalų įvairovė didėja
Pokario kaimo darželiuose (1945 — 1980 metais) pradėjo nykti senovinės gėlės, pasikeitė darželių lysvelių planas. Gėlės pradėtos sodinti geometrinių formų lysvėse, lysvelių kraštus dažniausiai juosė kalkėmis balinti akmenukai, plytos. Aukštesnės tvorelės — nebe medžių šakų, o obliuotų lentų.
Augalų įvairovė didėja, tačiau išlieka kai kurie vaistiniai augalai ir dekoratyvieji krūmai. Tai vaistinis bijūnas, darželinis jurginas, darželinė našlaitė, žalioji rūta, gaisrena, flioksas, lelija. Tačiau nelieka čiobrelių, mairūnų, vaistinių ramunėlių.
Darželiuose atsiranda puošybiniai elementai, skulptūros, dažniausiai briedžių, stirnų, meškų, gandrų.
Senieji darželiai gyvuoja
Šiuolaikiniame kaimo darželyje (nuo 1980 metų) pastebima itin gausi augalų įvairovė. Dažniausiai augalai parenkami atsižvelgiant tik į augalo dekoratyviąsias savybes. „Džiugu tai, kad greta dekoratyviųjų augalų dabar vėl atsiranda vietos čiobreliams, mairūnams, vaistinėms ramunėlėms, rūtai, mėtai“, — vardijo Asta Klimienė.
Panašumų su prieškario darželiais ji įžvelgia ir abstrakčiose, ir laisvose jų formose. Tiesa, atsiranda daugiau šiuolaikinio dekoro elementų, darželiuose naudojami ne tik akmenys, bet ir skalda, spalvotas mulčas. Dekoratyvių augalų vazonėliai kabinami ant medžių šakų, vietoj aukštesnės tvoros statomi iš akmenų suformuoti stulpai.
„Šiuolaikiniame darželyje galima rasti visų ankstesnių laikotarpių darželių apraiškų, tačiau patarčiau neperlenkti lazdos, derinant skirtingų stilių darželius ir skirtingus augalus“, — patarė A. Klimienė.
PAINIAVA: Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė siūlo nepainioti darželių su gėlynais ir alpinariumais. Darželiuose didžiausias dėmesys skiriamas žoliniams augalams, krūmams, o ne gėlėms. Dabar vėl sparčiai populiarėja prieskoninių, vaistinių augalų darželiai, buvę dažni prieškariu.
NATŪRALUMAS: Prieškario kaimo darželiuose auginti iš natūralios gamtos — laukų, miškų atkeliavę vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Dažniausi augalai — paprastoji rūta ir mėta.
DEKORAS: Tarpukariu darželiai tapo dekoratyvesni. Tai atsispindėjo jų aplinkoje, pavyzdžiui, takeliai pradėti barstyti smėliu. Dažniausi augalai — saulutės, nasturtės, vaistinės ramunėlės.
PUOŠYBA: Pokariu darželių lysvelės buvo geometrinių formų, apjuostos baltomis kalkėmis dažytais akmenukais ir obliuotų lentų tvora. Paukščių, gyvūnų skulptūrėlės — naujas to laikotarpio puošybos elementas. Vienas iš populiariausių augalų — gaisrena.
DABARTIS: Šiuolaikiniai darželiai pasižymi augalų ir puošybos elementų įvairove, tačiau jų nereikėtų padauginti. Bene populiariausias akcentas — žydintys augalai kabančiuose vazonuose.
Jono TAMULIO nuotr.