Naujausios
Lietuviai arė Naujosios Zelandijos dirvas
Iš Naujojoje Zelandijoje vykusių 57-ųjų pasaulio arimo varžybų grįžo Lietuvos komanda. Jos vadovas, šalies Artojų asociacijos prezidentas, vienas iš pasaulinių varžybų teisėjų Alfonsas Malinauskas lietuvių pasirodymą vadina solidžiu.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Arimo kokybė — menas
„Prestižinėse artojų varžybose beveik nebūna atsitiktinumų — sėkmę lemia vienos ar kitos šalies artojų lygis plačiąja prasme, ilgametės arimo tradicijos, nacionalinė arimo mokykla. Per vienuoliką metų, kai Lietuva buvo priimta į Pasaulio artojų asociaciją, įsitikinau — tarp lyderių kasmet yra Šiaurės Airijos, Airijos, Škotijos, Naujosios Zelandijos, Anglijos, Prancūzijos artojai“, — pasakojo dr. Alfonsas Malinauskas.
Daugkartiniai šalies arimo varžybų čempionai, apverčiamaisiais plūgais ariantis Kazys Genčius iš Kretingos ir tradiciniais plūgais — Rimas Kleiva iš Kaplių (Kėdainių rajonas), jau turi solidžią dalyvavimo pasaulio arimo varžybose patirtį.
Kazys Genčius dobilienos arimo rungtyje (kiekvienam artojui reikėjo suarti po 100 metrų ilgio ir 20 metrų pločio sklypelius) užėmė 12-ąją vietą iš 30 dalyvių. Ariant ražienas jis buvo 15-tas, tokioje vietoje liko ir galutinėje įskaitoje.
Rimas Kleiva, ardamas pasenusiu nemodifikuotu plūgu, abiejose rungtyse pasirodė vienodai ir buvo įvertintas 21-ąja vieta tarp 26 dalyvių.
Sava technika nuo klaidų negelbsti
Užpernai Lietuvoje vykusiose pasaulio arimo varžybose mūsų šalies Artojų asociacija parūpino traktorius Naujosios Zelandijos artojams. Šiemet naujazelandiečiai lietuviams atsilygino tuo pačiu.
Zelandijoje Lietuvos komanda už 2 tūkstančius dolerių dešimčiai dienų išsinuomavo du plūgus iš vietos ūkininkų. Rimui Kleivai teko išties prastas plūgas — be jokių hidraulinių įtaisų, užrūdijusiais varžtais. Artojui net buvo kilusi mintis nedalyvauti varžybose.
Estai vienu konteineriu atsisiuntė į Zelandiją vieną traktorių ir du plūgus, ir vis vien pasirodė prasčiau už lietuvius. Savo techniką buvo atsisiuntę ir rusai, jie, be to, savaitę buvo mokęsi arimo Švedijoje. Kaip ir pernai, abu rusai liko varžybų lentelių apačioje.
Jau senokai arimo kokybe pasaulio varžybose tarp paskutiniųjų yra Makedonijos, Italijos, Kroatijos, Kenijos atstovai. Dėl krizės šalyje šiemet nedalyvavo latviai.
Pasaulio artojų varžybų dalyviai arė vienuolikos markių traktoriais. Pusė jų buvo „Ford“, “John Deere“, “Case“ firmų gamybos. Tuo tarpu “Kverneland“ firmos plūgai neabejotinai yra užkariavę viso pasaulio rinką — tik škotai arė pagamintais kitose firmose.
Pasak A. Malinausko, Naujosios Zelandijos dirvos primena priemolį, labai derlingos, turi dvigubai daugiau humuso, nei Lietuvos dirvožemiai. Vidutinis javų derlingumas — 12 tonų iš hektaro. Naujosios Zelandijos ūkininkas, su kuriuo buvo paskirta teisėjauti A.Malinauskui, prikulia po 16 tonų grūdų iš hektaro.
Pasaulio artojų varžybos kitąmet vyks gegužės mėnesį Švedijoje. Lietuviai į šias varžybas ketina gabenti savo techniką.
Pažintinė programa
Šalies artojų komandos nariai Australijos lietuvių bendruomenės kvietimu keturias dienas viešėjo Sidnėjuje.
Vietos bendruomenės valdybos narė, verslininkė Audronė Puišienė, neretai papasakojanti savo įspūdžius „Šiaulių krašto“ skaitytojams, su kolegėmis priėmė tautiečius labai šiltai, surengė gausybę ekskursijų po Australiją, susitikimų su vietos lietuviais.
Pasak A. Malinausko, pasaulio artojų čempionatų dalyviams tradiciškai rengiama dviejų dienų pažintinė programa.
Varžybų dalyviai lankėsi čiabuvių maori genties indėnų teritorijose, miestuose, kalnuose, parkuose. Naujojoje Zelandijoje itin gerbiamas nacionalinis beišnykstantis paukštis kivi. Tuo vardu pavadinti iš Japonijos introdukuoti kivi vaisiai, šalies svečius visur pasitinka plakatai „Sveiki, atvykę į kivi šalį“.
Zelandijoje dabar — ruduo, baigia nukristi medžių lapai. Lietuvius stebino avių, bičių gausa Zelandijos ūkininkų ūkiuose.
ČEMPIONATAS: Lietuvos komanda — pasaulio artojų varžybų atidarymo metu. Alfonsas Malinauskas — nuotraukoje karėje šviesia apranga.
Artojų asociacijos archyvo nuotr.
ARIMAS: „Neariminė žemdirbystė neišvaduoja nuo arimo — dirvas kas keleri metai būtina suarti. O aukšta agrotechninė kultūra lemia gerą derlių“, — sako šalies Artojų asociacijos prezidentas dr. Alfonsas Malinauskas.
Autoriaus nuotr.