Naujausios
Lietuva— medžio kultūros šalis
Per Europos paveldo dienas Kelmės krašto muziejaus restauruotame svirne pristatoma kompaktinė plokštelė „Kelmės krašto medinis paveldas“, į kurią sudėta informacija apie rajono pastatus, įtrauktus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Daugiausia, apie 20 — dvarų, sodybų fragmentai, bažnytiniai statiniai, taip pat į sąrašą neįtraukti, bet dėmesio verti, saugotini pastatai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nuo bažnyčių ir dvarų iki koplytstulpių
Į 25 egzempliorių tiražu išleistą kompaktinę plokštelę sudėtos nuotraukos, video medžiaga, skaidrės, kuriose užfiksuoti 43 skirtingi medinės architektūros rajone pavyzdžiai: nuo bažnyčių, dvarų, gyvenamųjų namų iki koplytstulpių.
Pasak muziejininko Rimanto Servos, bene daugiausia pavyzdžių — iš Užvenčio krašto. Kompaktinėje plokštelėje — Adošiškės, Užvenčio dvarai, Vaiguvos, Užvenčio bažnyčios, Povilo Višinskio sodyba Ušnėnuose, Užvenčio koplyčia, namas, kuriame yra gyvenusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė, šalia miestelio — senovinė klėtis.
Įdomiausias Kelmės rajono medinės architektūros akcentas — Liolių Šventųjų apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Pastatyta 1768 metais, restauruota 1851-aisiais (pristatytas bokštas), remontuota 1907-1909 metais bei 1930-1940 metais (išmūryta šventoriaus tvora). Šventoriuje stovi akmenų mūro apačios ir medinio viršaus varpinė.
Plokštelė pristatoma restauruotame Kelmės dvaro svirne, kuriame veikia nuotraukų apie krašto medinę architektūrą paroda. Devyniuose stenduose — 36 fotografijos su kuo įdomesniais statiniais.
Lietuvių statyba buvo labai konservatyvi
Kompaktinėje plokštelėje Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė supažindina ir su visos Lietuvos medine medine architektūra.
Direktorės teigimu, nelabai skiriasi būstai, kuriuose lietuviai gyveno ir XVII amžiuje, ir XVIII ar net XIX amžiuje.
Lietuvių statyba buvo labai konservatyvi. Daugiausia keitėsi gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai likdavo tokie patys.
Lietuviai statė gyvenamuosius namus, tvartus, šalia — klėtis, jaujas. Pasak Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės, negali nežavėti to meto meistrų virtuoziškumas. „Priemonės buvo labai menkos, projektai — žodiniai, o žinios — perduodamos iš kartos į kartą“, — stebėjosi direktorė.
Iki XVIII amžiaus pastatai buvo statomi ir dailinami tik kirviu. Vėliau atsirado grąžtas, o XVIII amžiaus pabaigoje — XIX amžiaus pradžioje — pjūklas. Medinės architektūros estetika būdavo derinama su praktine nauda. Dekoruojamos tik geriausiai matomos, labiausiai puošiančios pastatų dalys ir vietos.
Lietuvių sugebėjimas ir ekspresyvumas kuriant skulptūras, ornamentiką labiausiai pasireiškė bažnytinėje statyboje, statant kryžius, koplytėles ir maldos namus.
Daugelį medinių pastatų baigia įveikti laikas
Iki Antrojo Pasaulinio karo mediniai pastatai labai išpopuliarėjo, dominavo. Ne veltui Lietuva vadinta medžio kultūros šalimi. Deja, šiuo metu, pasak direktorės, vaizdas smarkiai pasikeitęs.
Sąlygiškai visą medinę architektūrą būtų galima suskirstyti į tris dalis. Dalį statinių baigia įveikti laikas, nebėra vilties, jog kažkada jie bus atstatyti. Nemažai statinių yra sugadinti nemokšiško šeimininkų skonio, „išpuošti“ moderniomis, prie tradicinės liaudies architektūros nederančiomis detalėmis ir panašiai.
„Galima pasidžiaugti, jog dar yra statinių, kurie atkuriami ne tik išoriškai, bet ir prasmingai panaudojami, pavyzdžiui restauruotas buvęs Kelmės dvaro svirnas“, — sakė D. Žalpienė.
Domėtis ir saugoti
Kompaktinės plokštelės išleidimas iš dalies finansuotas Kultūros paveldo departamento, prisidėjo Kelmės kraštotyros draugija. Nuotraukos — fotomenininko Valentino Lukono ir ekspedicijose dalyvavusių Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos moksleivių, vaizdo medžiaga — operatoriaus Rolando Kančausko.
Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės teigimu, labiausiai norėtųsi, kad visuomenė labiau domėtųsi medine architektūra ir ją saugotų. Toks ir šios kompaktinės plokštelės išleidimo tikslas.
ŽEMAITĖ: Iki šių dienų Užventyje išlikęs namas, kuriame yra gyvenusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė.
SVIRNAS: Restauruotas Kelmės dvaro svirnas — vienas iš medinės architektūros rajone pavyzdžių.
PLOKŠTELĖ: Kelmės krašto medinio paveldo objektai sudėti į kompaktinę plokštelę.
Autorės nuotr.
LAIKAS: Didžiąją dalį medinių pastatų baigia įveikti laikas.
KOPLYTSTULPIS: Kompaktinėje plokštelėje įamžintas Kelmės kapinėse stovintis koplytstulpis.
Valentino LUKONO nuotr.