Naujausios
Lesalai brangsta, kiaušiniai dar ne
Ginkūnų paukštyne (Šiaulių rajonas) vienam kiaušiniui gauti sunaudojama apie 120 gramų lesalų. Dvigubai pabrangę pašariniai miežiai, brangesni, nei būdavo, sojos, kukurūzai, aliejus, elektra ir degalai, kiaušinių įpakavimo rėmeliai gerokai padidina kiaušinių savikainą.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Lesalų kainos suvalgo pelną
Ginkūnų paukštyno vadovė Nijolė Kavaliauskienė mano, kad džiaugsmas, jog šalies grūdų eksporto apimtys didėja, nuslūgs, kai paaiškės, kaip pašariniais grūdais iki naujojo derliaus aprūpinta vietinė rinka. Ekonomikos sunkmečiu lesalai šalies rinkoje pabrangsta vidutiniškai iki 10 procentų per mėnesį.
„Tokios sunkios metų pradžios neturėjome jau ketverius metus. Lesalų vertė sudaro apie 65— 70 procentų kiaušinių savikainos, paukštynas jau dūsta nuo tokių aukštų pašarų kainų“, — teigia ilgametė paukštyno vadovė.
Lesalus 120 tūkstančių dėsliųjų vištų pulkams bendrovė ruošia pati. Tarp paukštyno ir vietinių ūkininkų, jam parduodančių savąjį derlių, jau seniai pakanka susitarti žodžiu, jokių išankstinių sandorio sutarčių nėra rašoma. „Mokame tiek, kiek tuo metu grūdai kainuoja rinkoje, jokių ginčų nekyla“, — sako N. Kavaliauskienė.
Pernai bendrovė investavo beveik milijoną litų savų lėšų moderniai kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo linijai įrengti, todėl darbuotojų bendrovėje sumažėjo nuo 34 iki 30. Prieš metus su trupučiu kolektyve nustatyta mažiausio darbo užmokesčio riba — 1200 litų per mėnesį — galioja iki šiol, mažinti jo neketinama.
Dėl grūdų kainos rinkose svyravimo ketinama dvigubai — iki 4000 tonų talpos — išplėsti grūdų sandėlį. Maždaug toks yra metinis grūdų lesalams poreikis.
Pašnekovės teigimu, dėl pabrangusių lesalų visuose šalies paukštynuose regimas polinkis mažinti dėsliųjų, mėsinių vištų skaičių. Ginkūnų paukštyne neseniai, dviem mėnesiais anksčiau, nei būdavo įprasta, išvežtos parduoti vienos paukštidės vištos, kurių dėslumas jau mažėjo.
Sukasi vietos rinkoje
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais visoje Europoje ryškiai padidėjo vienadienių viščiukų paklausa. Esant pigiems pašarams, verslininkai nepraleido progos greitai susigrąžinti savas investicijas (jau keturių mėnesių vištos ima dėti kiaušinius).
Praėjusį rudenį dar buvo galima dalį lietuviškų kiaušinių realizuoti eksportui. Dabar tai nebeapsimoka dėl kiaušinių pertekliaus Vakarų šalyse.
Koją pakišo ir Lietuvos derybininkų pasirašyta stojimo į Europos Sąjungą sąlyga visus paukštynus Lietuvoje modernizuoti iki 2012 metų. Lenkai išsiderėjo šį terminą iki 2016— ųjų, kol kas investavo gerokai mažiau, nei lietuviai, todėl jų kiaušiniai kiek pigesni.
Žiniasklaidoje teigiama, jog Lietuvos kiaušinių rinkoje lenkiškų kiaušinių gali būti dauguma, juolab, kad Lenkijoje kiaušiniams taikomas tik 3 procentų pridėtinės vertės mokestis. N. Kavaliauskienės nuomone, lenkiškų kiaušinių į Lietuvą įvežama kur kas mažiau.
Ginkūnų paukštynas sėkmingais 2010 metais patiekė vartotojams net 35 milijonus kiaušinių — 6 milijonais daugiau, nei užpernai.
Palyginti su kitais fermų produktais, per porą dešimtmečių kiaušiniai iki šiol brango keleriopai mažiau.
Bendrovė turi nuolatines sutartis tiekti produkciją viešojo maitinimo įmonėms, mokymo, gydymo įstaigoms, prekybos centrams, didesniems kioskams. Praėjusiais metais atsirado naujų klientų: kiaušinių paprašė dveji Šiaulių vaikų globos, senelių globos namai, ligoninė.
Ginkūnų paukštyno problemas N. Kavaliauskienė apibūdina taip: „Kalboms, kad, brangstant lesalams, brangs ir kiaušiniai, aš nepritariu. Reikia dirbti taip, kad produktas liktų įperkamas. Nors pelno jau nebeapčiuopiame, iš kuklių ankstesnių metų santaupų tikimės sulaukti naujo grūdų derliaus — gal šis bus kiek pigesnis“.
SRAUTAS: Ginkūnų paukštyno transporteriais kiekvieną parą nurieda maždaug 90— 100 tūkstančių kiaušinių.
Autoriaus nuotr.