Naujausios
Laurai už kalėjimo-plūduro projektą
Užventiškės Marijonos Skirmantienės anūkas Kristijonas, žinomo baleto šokėjo, dabar pedagogo Petro Skirmanto sūnus, kartu su vienminčiais jaunaisiais architektais Tomu Vaičiuliu ir Povilu Žukausku dalyvavo britų kompanijos AC-CA organizuotame architektūros konkurse.
Jaunųjų lietuvių architektų suprojektuotas kalėjimas-plūduras pelnė antrąją vietą iš 152 konkursui pateiktų darbų. Jų projektas bus paskelbtas pasaulio architektūros žurnaluose ir įvertintas piniginiu prizu. Tokį aukštą įvertinimą Lietuvos jaunųjų architektų darbas pelnė pirmą kartą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Iš Briuselio atgal į Lietuvą
23 metų Kristijonas Skirmantas baigė architektūros bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Prieš tai daugybė vaikino vaikystės vasarų prabėgo Užventyje, pas močiutę Marijoną Skirmantienę.
Baigęs universitetą Kristijonas drauge su savo grupės draugais Tomu Vaičiuliu ir Povilu Žukausku išvyko padirbėti į Belgiją.
„ Dirbome architekto asistentais viename dideliame Briuselio ofise. Daugiausiai dirbome pateikdami projektus. Norint dalyvauti ir kūrybiniame procese reikia turėti nemažą įdirbį, – pasakoja Kristijonas. – Kadangi savo ateitį visi siejame su Lietuva, nusprendėme grįžti ir tą įdirbį atlikti čia, nors ir tenka vėl viską įrodinėti iš naujo.“
Prieš tai visi trys jaunieji architektai per studentų mainų programas po pusmetį sėmėsi patirties: Kristijonas – Ispanijoje, Tomas – Italijoje, Povilas – Portugalijoje.
Kalėjimas-plūduras
Grįžęs į Vilnių Kristijonas ieškojo galimybių išreikšti save ir pareikšti apie save.
Sužinojo apie britų skelbiamą konkursą. Jo sąlygos jaunuosius architektus sudomino.
Reikėjo suprojektuoti kalėjimą Ramiajame vandenyne, 20 kilometrų nuo kranto. Tą patį objektą turėjo projektuoti visi konkurso dalyviai.
Statinys turėjo remtis naftos platforma kaip konstruktyviniu atitikmeniu.
Lietuvių pasiūlytas projektas susideda iš trijų pagrindinių elementų: laikančiosios kolonos (tvirtinamos prie vandenyno dugno), konstrukcinio žiedo ir po juo pakabintų taisyklingų stačiakampių modulių, kuriuose įrengtos visos kalėjimo patalpos.
Elektra iš jūros bangavimo
Laisvas patalpų planavimas, priklausomai nuo kintančių poreikių, leidžia didinti ar mažinti jų kiekį. Likęs nepanaudotas plotas po konstrukciniu žiedu užpildomas tankiu standžių strypų tinklu, aprūpinančiu pastatą elektros energija, gauta išnaudojant vandens paviršiaus bangavimą.
Kalėjimo plane aiškiai atskiriamos skirtingų paskirčių zonos: nuteistųjų ir laukiančiųjų teismo blokai, administracinis, aptarnavimo ir techninis korpusai.
Siūloma įgilinta vidinio kiemo erdvė. Patekimas į pastatą numatomas išnaudojant pastato centrinę koloną, įrengiant joje vertikalius ryšius, jungiančius patalpas su malūnsparnio nusileidimo aikštele bei prieplauka vandens transportui.
Patalpos aprūpinamos natūralia dienos šviesa, patenkančia į jas pro stoge esančius plano perimetrą atkartojančius iškirtimus. Pastarieji sukuria griežtą grafinį piešinį, matomą iš paukščio skrydžio.
„Projektuodami vandenyne stengėmės išnaudoti gamtos teikiamus energijos išteklius, – pasakoja Kristijonas. – Vandens judėjimas sukuria energiją. Bangų pernešamas energijos kiekis apytiksliai 1000 kartų viršija vėjo, pasižymi aukštesniais efektyvumo rodikliais nei dauguma kitų alternatyvios energijos šaltinių. Vandens paviršiuje esančių plūdurų sistema, per standžius strypus perduoda kinetinę energiją į stogo konstrukcijoje įrengtus generatorius, aprūpinančius pastatą elektra.“
Konkursas – idėjinis
Jaunieji architektai Kristijonas Skirmantas, Tomas Vaičiulis ir Povilas Žukauskas darbą konkursui nusiuntė elektroniniu paštu. Apie apdovanojimą taip pat sužinojo per virtualią erdvę.
Piniginis prizas, kurį gaus jaunuoliai, pasak Kristijono, nėra toks didelis, kad pakeistų jų gyvenimą. O ir pats dalyvavimas konkursuose bei projektuose tėra tik papildoma veikla šalia mokslo ir darbo ofisuose.
Vaikinai kalėjimo – plūduro projektą sukūrė per savaitę. Kartais panašiems darbams tenka skirto po kelis mėnesius intensyvaus darbo.
„Tai idėjinis konkursas, – sako Kristijonas. – Net ir laimėję projektai niekada nebus įgyvendinti. Tokie konkursai kūrybingiems žmonėms suteikia progą pristatyti savo architektūrines vizijas tarptautinei visuomenei.“
Darbus vertino trys nepriklausomi komisijos nariai – architektai iš Portugalijos, Naujosios Zelandijos ir Kinijos. Pirmoji vieta atiteko ispanų komandai, antra – lietuviams, trečia – argentiniečiams. Architektų iš Lietuvos dalyvavo ir ankstesniuose AC-CA konkursuose, tačiau toks aukštas įvertinimas gautas pirmą kartą.
KALĖJIMAS: Tokio kalėjimo – plūduro Ramiajame vandenyne viziją pateikė jaunieji architektai iš Lietuvos Kristijonas Skirmantas, Tomas Vaičiulis ir Povilas Žukauskas.
Kristijono SKIRMANTO asmeninio albumo nuotr.
MOČIUTĖ: Kristijonas (kairėje) su broliu Dominyku mielai lanko močiutę Marijoną Skirmantienę.
KELIONĖ: Vasaromis Kristijonas Skirmantas lekia Užvenčio gatvelėmis motociklu. Pavėžina ir močiutę.