Naujausios
Lankytojus stebino kiaulės su karoliukais
Parodą Baisogaloje surengę Gyvulininkystės instituto mokslininkai lankytojus supažindino su nykstančiomis senosiomis gyvulių ir naminių paukščių veislėmis. Tik Baisogaloje galėjai pamatyti kiaulių su karoliukais po kaklu, retai kur begagenančių vištinių žąsų, lietuvius išgarsinusių žemaitukų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Gyvūnus „surankiojo“ ekspedicijų dalyviai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto teritorijoje parodos lankytojai, daugiausia vaikai, ėjo nuo aptvaro prie aptvaro, kuriuose laikinai buvo apgyvendinti daugeliui pirmą kartą matomų gyvulių veislių atstovai.
Daugiausia dėmesio sulaukė aptvare apgyvendinta vienos seniausių veislių Europoje atstovė – Lietuvos vietinė kiaulė su būriu paršiukų. Išskirtinis šios veislės morfologinis bruožas – karoliukai po kaklu.
Pasak instituto mokslininkų, Lietuvoje iki XIX amžiaus buvo auginamos bemaž tik šios veislės kiaulės, tačiau vėliau jų vis mažėjo ir XX amžiaus pabaigoje buvo likę tik šalies pietryčių regionuose. Šiuo metu šalyje yra išlikusios tik 56 Lietuvos vietinės kiaulės. Ir visos jos auginamos Gyvulininkystės institute.
Lietuvos vietines kiaules nuo visiško išnykimo padėjo išgelbėti prieš 20 metų profesoriaus J. S. Šveisčio organizuotos ekspedicijos. Jų metu buvo surinkti vietinių kiaulių požymių turintys paršeliai ir atkurta minimali šios veislės populiacija.
Ekspedicijose po visą šalį imta ieškoti ir kitų senųjų veislių gyvulių ir paukščių. Pas gyventojus tuomet buvo rasta ir šėmųjų bei baltnugarių galvijų, šiurkščiavilnių avių.
O štai parodoje demonstruotų vištinių žąsų mokslininkams teko ieškoti net užsienyje – iš Rusijoje veikusios vandens paukščių kolekcijos baisogaliečiai tuomet parsivežė 100 kiaušinių ir taip atkūrė vištinių žąsų populiaciją. Instituto duomenimis, šiuo metu šalyje auginama apie 490 senojo genotipo vištinių žąsų, tinkančių mėsos, pūkų ir kepenų gamybai.
Nacionalinį turtą būtina išsaugoti
Parodos lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti demonstruojamus gyvūnus, bet ir išmėginti jų miklumą, sužinoti pagrindines savybes, apžiūrėti iš jų gaunamą produkciją.
Juodgalvių avių kailius demonstravo viena stambiausių šių avių augintoja „Šeduvos avininkystės“ įmonė ir jos direktorius, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Juozapas Mikutis. Čia pat buvo galima pačiupinėti, koks neįtikėtinai švelnus yra išdirbtas šiurkščiavilnių avių kailis arba pasižiūrėti, kaip verpiama šių avių vilna, kokie gražūs yra iš jos gaminami velti dirbiniai.
Ne tik pajodinėti norėjusius vaikus, bet ir suaugusius domino viena seniausių pasaulio arklių veislė – mūsų ištvermingieji žemaitukai, išgarsinę Lietuvą dar Vytauto Didžiojo laikais, kai jo pulkai žemaitukais pasiekė Juodąją jūrą. Šalia jų puikavosi Lietuvos stambieji arkliai.
Lietuvių skalikų augintojų sąjungos prezidentas Ričardas Barzdenis pristatė medžioklinę skalikų, kurių šalyje priskaičiuota per 400, veislę bei tris skalikus – įvairių čempionatų nugalėtojus.
Labiausiai šventėje buvo pradžiuginti aštuonių Baisogalos seniūnijos nepasiturinčių šeimų vaikai – šioms šeimoms buvo padovanota auginti po tris triušius.
Gyvulininkystės instituto surengtoje parodoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna džiaugėsi, kad baisogaliečiai daug prisideda išsaugant ir gausinant nykstančias senąsias gyvulių ir paukščių veisles.
„Genetinius išteklius privalome išsaugoti. Tai – mūsų nacionalinis turtas. Šias veisles turime išsaugoti dėl jų gerų adaptacinių savybių“, – sakė ministras.
Autorės nuotr.
KIAULĖS: Lietuvoje tėra išlikusios 56 vietinės kiaulės. Visos jos auginamos Gyvulininkystės institute Baisogaloje.
ARKLIAI: Parodos lankytojus domino nykstančių veislių arkliai, kurie jau ne kartą buvo ties išnykimo riba.
AVININKYSTĖ: Įmonė „Šeduvos avininkystė“ ir jos direktorius Juozapas Mikutis (antras iš dešinės) žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai (priekyje penktas iš dešinės) gerai žinomi kaip pagrindiniai Lietuvos juodgalvių avių augintojai.
SKALIKAI: Lietuvių skalikų šalyje priskaičiuojama per 400. Juos parodoje demonstravo Lietuvių skalikų augintojų sąjunga.
DOVANA: Aštuonioms Baisogalos seniūnijos nepasiturinčioms šeimoms buvo padovanota auginti po tris triušius.