Naujausios
Kur dėti šienainio ritinių plėveles?
Nuo kovo pradžios į Šiaulių rajono Aukštrakių sąvartyną nepriimamos baltos polietileno plėvelės nuo šienainio. Ūkininkai nežino, kur jas dėti, ir stebisi, už ką tuomet iš jų renkamas dvigubas rinkliavos mokestis – kaip iš buitinių vartotojų ir kaip iš ūkininkų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Mokestis – dvigubas, paslauga – vienguba
Į redakciją kreipėsi Kelmės rajono ūkininkas. Jis piktinosi, jog pastarąjį kartą atvažiavę šiukšlių surinkėjai atmetė visas polietileno plėveles nuo siloso ir neėmė net skaidrios plėvelės, į kurią buvo supakuoti nauji baldai.
„Už ką aš tada moku rinkliavos mokestį? – klausė ūkininkas. – Kiekvienas šeimos narys moka rinkliavos mokestį kaip buitinis vartotojas. Dar vieną mokestį už atliekas mokame kaip ūkininkai. Kaip ūkininkas aš neturiu daugiau ką į konteinerį dėti. O plėvelę, išeitų, turėčiau pats kažkur išvežti. Deginti kurą, gaišti laiką, ieškoti, kas šitas antrines žaliavas renka.
Nors moku dvigubą mokestį, man, kaip ir kitiems rinkliavos mokėtojams, porą kartų per mėnesį ištuštinami konteriai. Mielu noru rūšiuočiau atliekas, jeigu jų visų nesuverstų į tą pačią mašiną.“
Ūkininko nuomone, juk ir plastikiniai buteliai žemėje nesuyra. O juos išveža į tą patį sąvartyną. Tai kodėl diskriminuojami ūkininkai?
Kražių seniūnijos Syderiškės kaimo ūkininkai Onutė ir Vytautas Viršilai „Šiaulių kraštui“ patvirtino taip pat turį problemų dėl atliekų išvežimo. Į konteinerį, skirtą ūkio atliekoms, tik plėveles ir dėdavę. Kai plėvelių nebepriima, nebeturį ką dėti. Javų jie jau keleri metai nebeaugina. Chemikalų nebeperka. Talpyklų nuo jų nebelieka. Buitines atliekas meta į buitinių atliekų konteinerį.
Dabar plėveles nuo siloso krauna į krūvą. Kai daug sukraus, ieškos, kas galėtų jas paimti.
Sąvartynas nepriima
Atliekų vežėjo funkciją Kelmės rajone atlieka UAB Kelmės vietinis ūkis. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Plučas patvirtino, jog kovo pradžioje plėvelių nuo siloso surinkimas nutrauktas, nes jų nepriima Aukštrakių sąvartynas. Plėvelė laikoma gamybine atlieka.
Kai Kelmės vietinis ūkis nupirks kelis tūkstančius komplektų konteinerių, kiekvienas buitinis vartotojas privalės rūšiuoti atliekas. Į atskirus konteinerius turės dėti plastiką, stiklą, buitines ir žaliąsias biologiškai irias atliekas.
Pasak Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras iki šiol plėveles nuo siloso priimdavo kaip buitinę atlieką. Dabar sužinojo, jog tai gamybinė atlieka ir atsisakė priimti.
Rinkliava priklauso nuo ūkio dydžio
Kelmės rajono savivaldybės ekologė Raimonda Parnarauskienė informavo, jog ūkininkų rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis priklauso nuo ūkio dydžio. Turintys 20–100 hektarų per metus moka 40 litų, turintys 100–500 hektarų – 80 litų, turintys daugiau kaip 500–120 litų.
R. Parnarauskienės įsitikinimu, ūkininkai be reikalo dejuoja. Rinkliavos mokestis – tik simbolinis. O dėti į konteinerius ūkininkai tikrai turi ką. Vien visokių virvių, tinklelių pilnus konteinerius prikrauna. O kur dar padangos ir kiti dalykai?
Pasak Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolės tarnybos vadovės Ritos Ivoškytės, ūkininkas, per metus už mokamą rinkliavą, gali perduoti Kelmės rajone atliekas tvarkančiai įmonei UAB Kelmės vietiniam ūkiui – nudėvėtus darbo rūbus, avalynę, pašarų presavimo virves ir kitas perdirbti netinkamas atliekas. Šios atliekos renkamos pagal tos vietovės gyventojų mišrių komunalinių atliekų surinkimo grafiką.
Mišrioms atliekoms rinkti UAB Kelmės vietinis ūkis ūkininkus, kurie yra deklaravę daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų, aprūpina konteineriais (jei to pageidauja patys ūkininkai).
Iš vieno ūkininko be papildomo mokesčio priimama iki 10 vienetų traktoriaus ar krovininio automobilio padangų ir iki 4 vienetų lengvojo automobilio padangų. Naudotas padangas ūkininkas gali atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Raseinių g. 70, Kelmės mieste. Ūkininkui pageidaujant, išduodamos pažymos apie atvežtas padangas.
Gamybinė atlieka ir pakuotė
Rita Ivoškytė tvirtino, jog plėvelės nuo šienainio yra gamybinė atlieka, kurią ūkininkai turi tvarkyti patys. Tinkamai paruošta plėvelė (plėvelė neturėtų būti sumaišyta su šienainio pakavimui naudojamu tinkleliu bei kitomis priemaišomis) – antrinė žaliava. Dėl jos surinkimo reikia kreiptis į rajone atliekas tvarkančią įmonę arba perdirbėjus.
Plėvelė, į kurią buvo supakuoti nauji baldai – antrinė žaliava. Tokią plėvelę bei pakuočių atliekas galima mesti į artimiausius pastatytus pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius arba vežti į seniūnijų punktus bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Almantas Petkus „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog plėvelę nuo šienainio galima traktuoti ne tik kaip gamybinę atlieką, bet ir kaip pakuotę. Esą kitose Europos valstybėse taip yra. Tik Lietuvos ūkininkams padarytas palengvinimas.
Autorės nuotr.
PLĖVELĖ: Dažno kaimo gyventojo kieme sukrauti į polietileno plėvelę susukti šienainio rulonai. Gyvuliams sušėrus silosą, lieka plėvelė. Jos pastaruoju metu jau nebepriima sąvartynas. Ūkininkai klausia, kur ją dėti.
IŠEITIS: Aplinkos viceministras Almantas Petkus tvirtina, jog plėvelė nuo šienainio gali būti traktuojama ir kaip pakuotė, nes faktiškai tai fasavimo medžiaga.
IŠVEŽIMAS: „Nespėju rulono nurengti, jau paima ir išveža,“ – sako Kelmės rajono Kalniškių kaimo ūkininkas Darius Ričkus. – Jis atliekų problemą išsprendė pats suradęs porą plastiko perdirbimo įmonių, kurios paima plėvelės atliekas ir išveža perdirbti į Latviją.