Naujausios
Krizę įveikia išmone ir tradicijomis
Per praėjusią savaitę Šiauliuose vykusią kulinarinio paveldo mugę buvo galima nusipirkti joniškietiškų sūrių, žemaitiško medaus, suvalkietiškų dešrų, skilandžių, latviško ekologiško muilo. Iš mugių ir švenčių gyvenantys smulkieji verslininkai pasitelkia išmonę ir tradicinius amatus derina prie rinkos poreikių.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Pirkėją patraukia ir gaspadinė
Joniškietė Stefa Strakšienė iš šiaulietė Nijolė Šopienė bulvare pasistatė vitriną, gausiai pridėtą įvairiausių rūšių sūrių. Suskaičiavome: sūris su kmynais, su be nieko, trijų rūšių desertiniai gaminiai, sūriai su peletrūnais, petražolėmis, mėtomis ir šių žolelių mišiniu, sūris rūkytas, sūris keptas. Gaminių kaina — 4,5-8 litai.
S. Strakšienė sakė: jei spaudžia autentišką sūrį, stengiasi gaminti tokį, kaip senovėje — su kmynais, žolelėmis ar saldų. O šiaip į sūrį deda ir čili pipirų, egzotiškus prieskonius. Tokius sūrius mėgsta jaunesni pirkėjai.
„Čia jau nebėra tautinis produktas, bet orientuojamės į rinką. Idėjų pasiūlo ir žmonės. Kartą paklausė, ar nėra sūrio su čili? Aha, vadinasi reikia. Arba prieina močiutė ir sako: žinok, vaikeli, pas mane kaime sūrį darė taip ir taip. Pabandai, dar ką nors nuo savęs pridedi ir jau turi “Stefutės“ sūrį“, — pasakojo joniškietė.
Abi sūrių spaudėjos savo nišą rado prieš keliolika metų. Penkerius metus po parodas ir mugės važinėdamos taip ištobulėjo, kad kadaise buvusios prekybos su trijų rūšių sūriais nebeįsivaizduoja.
Paklausta, kaip išsilaikyti rinkoje, S. Strakšienė sakė turinti vienintelę paslaptį — gaminti iš širdies, su meile.
„Pirkėjų neapgausi, nusipirkęs prastą produktą pas tave negrįš. Mano tikslas — pirkėją dar kartą susigrąžinti. Dirbame nuo ryto iki vakaro, bet iš to šiandien išgyvename. Turime 15 karvučių. Pelnas ne auksinis, bet ir neašarojame“, — sakė moteris, jaunystėje sau prisiekusi niekada nevažiuoti gyventi į kaimą.
Versle svarbu ne tik sūrio skonis ir kaina, bet ir kaip pardavėja apsirengusi. Abi moterys rengiasi taip, kad būtų panašios į „lietuviškas gaspadines nuo pečiaus“.
„Kruvinai uždirbti“ pinigai
Bitinininkas Ričardas Pocius iš Nevarėnų (Telšių rajonas) atsivežė bičių produktų ir trijų rūšių medaus — pavasarinio, pievų ir spygliuočių lipčiaus. Laikai, kai galėjai ant prekystalio pasistatyti keletą stiklainių ir tikėtis pirkėjų dėmesio, seniai praeityje.
Žmonės renkasi, už kokį skonį ir gydomąsias savybes moka pinigus: geltonas neskaidrus pavasarinis medus mažiau alergizuoja, tinka vartoti turint bronchitą, bronchinę astmą; pievų medus yra nuo peršalimo ligų ir turi dalį B grupės vitaminų; spygliuočių lipčius turi pilną B vitaminų grupę, jis daugiau tinka kraujotakos sutrikimų turintiems žmonėms.
R. Pocius įprato atsakinėti į klausimą, ar tikrai visos medaus rūšys skiriasi ir kaip jis žino iš kur bites medų suneša?
„Pavasarinis medus prasideda su karklų žydėjimu ir baigiasi nužydint sodams. Tada bitėms prasideda badas. Pavasarinį medų išsukame, keičiame korius ir neįsimaišo joks medus. Bitės atsigauna sužydėjus avietėms ir pievų augalams. Jei bitės skrenda į spygliuočių miškus, pradeda nešti tamsų medų“, — apšvietė bitininkas.
Kai R. Pociaus klausia, ar meduje nėra cukraus, jis verčiau siūlo paklausti, ar nėra rapso?
„Bitėms dėti cukrų neapsimoka — kilogramui medaus pagaminti reikia dviejų kilogramų cukraus. Rapsų medus mūsuose laikomas prastos kokybės ir nevertinamas, jo bene vienintelė gera savybė — mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Bet rapsas purškiamas pesticidais, ištyrus tokį medų jame kenksmingų metalų yra pusė Mendelejevo lentelės“, — pasakojo R. Pocius.
Antrą dieną mugėje prekiavusiam bitininkui prekyba sekėsi. Nuo 0,5 litro stiklainio pelno liks apie 8 litus, bet tuos pinigus jis vadina „kruvinai uždirbtais“: pirmą mugės dieną mirko lietuje, kitą kepė karštyje, o parvažiavus reikės atidirbti už sugaištą laiką — skubėti imti medų, išsukti. Parduodant urmu, nuo stiklainio lieka 3-4 litai pelno.
Medus su vaistažolėmis — naujiena
Pirkėjai smalsiai apžiūrinėjo iš Gargždų atvežtą medų su šaltalankio, šermukšnio uogomis, pipirmėte, medetkomis, čiobreliais, imbieru, žemės riešutais.
Jauna pardavėja Jūratė turėjo paaiškinti, kad tokį medų galima rinktis pagal vaistingųjų augalų poveikį. O į klausimą, ką reiškia toks medaus ir žolelių mišinys, pardavėja atsakydavo: medus augalų gydomąsias savybes sustiprina tris kartus ir tokį medų reikia dėti tiesiai į burną, o ne į karštą arbatą.
170 bičių šeimų turintys bitininkai naują technologiją išbandė pernai, prieš Kalėdas ją galėjo įvertinti ir šiauliečiai. Pirmą kartą mišinio atvežė nedideliuose indeliuose, dabar jau sudėjo į stiklainius.
Apie medaus ir žolelių derinį bei receptūras Jūratė sužinojo po susitikimo su Skandinavijos bitininkais, o kaip gaminti, tarėsi su provizoriais.
„Kai klausiausi skandinavų, galvojau, ką jie čia šneka, Lietuvoje tikrai tokio medaus nepirks. Bet pasirodo perka“, — sakė ji. Ši naujovė padidina ir bičių produktų prekybos pelną, tik jį dabar lyginti yra nepalankus metas — prekyba apskritai yra sumažėjusi.
Brangu, bet tikra
Taip sakė iš Kazlų Rūdos skilandžius, dešras ir lašinius atvežę Vida Korzonienė ir Valdas Barkauskas. Žmonės nužiūrinėjo vitrinoje išdėliotus skanėstus, klausė kainų. 30 litų kainuojantis skilandžio kilogramas ar 18-20 litų įvertinti lašinukai jiems pasirodė brangūs — turguje pigiau.
Suvalkiečiai žmonėms aiškino: nusipirksite kulinarinio paveldo produktą, pagamintą pagal močiučių receptus; Šiaulių krašte dominuoja maltos mėsos faršu kimštos dešros, o suvalkiečiai yra išradingesni — skilandį ir dešras daro iš kapoto kumpio.
„Mėsa tik lietuviška, prieskoniai tradiciniai — druska, pipirai, česnakas ir jokių E“, — mėsos gaminius pirkėjams reklamavo Valdas.
Mėsos perdirbimo įmonė, kurioje dirba 14 žmonių, produkcijos daug negamina, jos į parduotuves nepristato, prekiauja miestų šventėse ir ūkininkų turgeliuose. Didelių turtų iš kulinarinio paveldo gaminių nesusikrauna, bet badu nemiršta — ant duonos sviesto storą sluoksnį gali užsitepti.
Eilė prie muilo
Una Bautre į mugę atvažiavo iš Rygos. Su talkininkais moteris didelį prekystalį nukrovė arti 20 rūšių natūraliais muilais su įvairiausiais priedais — mėtomis, šaltalankiais, ramunėlėmis, liepų žiedais, žiedadulkėmis, beržų lapais, dilgelėmis, medumi, juodųjų serbentų uogomis.
U. Bautre aiškino: visa tai daroma iš glicerininio muilo, pridedant natūralius, Baltijos regione turimus komponentus — žoleles, aliejus, ekstraktus. Į kai kuriuos muilus dėl spalvos dedama maistinių dažų arba ekstraktų. Šiuose muiluose nėra putojimą suteikiančio sulfato, nes jį dedant gaminys nebebus ekologiškas. Kad muilas putotų, juo reikia ištrinti gerai sudrėkintą kempinę.
Rygietė sako, jog prie tokio muilo reikia priprasti. Pradedant naudoti tokį produktą, jį reikia rinktis ne pagal spalvą, bet pagal gymį, odos būklę, norimą efektą.
„Su natūraliais produktais reikia elgtis atsargiai, nes natūralūs komponentai yra aktyvesni už sinetinius. Pavyzdžiui, dilgėlių muilu geriau trinkti galvą, beržų tinka pirčiai; muilas su juodųjų serbentų uogomis gerai tonizuoja, mėtos ramina“, — pasakojo U. Bautre.
Ji žino: tokio muilo lietuviai negamina, o Latvijoje tuo užsiima apie 40 firmų. Įdomiausia, pasak jos, kad ekologiškų gaminių idėją Baltijos regionui pasiūlė užsieniečiai, įvertinę mūsų turimus ekologiškus komponentus.
Moteris džiaugėsi, kad šiauliečiai noriai pirko tokį muilą. Savo gaminius rygiečiai pardavinėja mugėse, per šventes. Į parduotuves „neina“ — nors gaminys eklogiškas, jam patvirtinti reikia daugybės sertifikatų, kurie atsieina brangiai.
Apie ekonominį sunkmetį moteris kalbėjo santūriai — visiems sunku. Norint išsilaikyti rinkoje, anksčiau per dešimt litų kainavęs 100 gramų muilo, dabar atpigo 1-2 litais.
GASPADINĖ: Joniškietės sūrių spaudėjos Stefos Strakšienės nepraeisi nepastebėjęs — įvairiausius sūrius siūlo tikra lietuviška gaspadinė.
BITININKAS: Žemaitį bitininką Ričardą Pocių išvargina šventinė prekyba. Tačiau ji pelniningesnė, o ir pirkėją gali paprotinti, kokį medų rintkis.
NAUJIENA: Jūratė iš Gargždų vienintelė siūlė ragauti medaus ir vaistingųjų augalų mišinio. Toks derinys Lietuvoje dar naujiena.
SKILANDIS: Sulvakietiško skilandžio išskirtinumas — jis kimštas iš kapotos kumpinės mėsos.
PREKYBA: Sulvakietis Valdas Barkauskas pirkėjams davė ragauti išskirtinų gaminių — kaip kitaip įvertinsi jų skonį?
SUSIDOMĖJIMAS: Latviškas ekologiškas muilas sulaukė pirkėjų dėmesio.
MUILAS: Una Bautre tikino, kad tokį išskirtinį ekologišką muilą gamina tik latviai. Moteris rodo, kaip muile gražiai persišviečia liepžiedžiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.