Naujausios
Šiame dokumente minimas kriptoturtas ir su juo susijusių turto klasių bei šios sferos paslaugų teikėjų reguliavimas. Ir nors numatyta, kad reguliavimas oficialiai bus pradėtas tik nuo 2024–ųjų, visiems kriptoturto turėtojams derėtų šiems pokyčiams ruoštis iš anksto.
Ką reguliuos MiCA?
MiCA dokumente numatyti reikalavimai bus taikomi trims pagrindinėms kriptoturto klasėms. Pirmoji jų – elektroninių pinigų požymių turinčios kriptovaliutos (ang. e-money tokens), susietos su kuria nors viena tradicine valiuta (Tetheris, USD Coin). Šiai klasei numatomas griežčiausias reguliavimas, nes siekiama, kad stabilios vertės kriptovaliutos netaptų alternatyva tradiciniams atsiskaitymams ir neišbalansuotų finansinės sistemos.
Antroji klasė, kuriai būtų taikomi MiCA reikalavimai, neretai kelia daug diskusijų. Tai vertybinių popierių požymių turintis kriptoturtas (ang. asset-referenced tokens). Pagal numatytus reikalavimus, šiai klasei galiotų tradiciniams fondams, susietiems su valiutų krepšeliu, akcijomis, obligacijomis ar žaliavomis taikomi reikalavimai. Vis dėlto, reguliatoriai ir kriptoturto leidėjai neretai diskutuoja, kokie požymiai leistų kriptoturtą prsikirti būtent šiai klasei.
MiCA reguliavimas apims ir taikomąjį kriptoturtą (ang. utility tokens) – produkto žetonus (Chainlink, Cardano, Etherium), kurie gali leisti lemti finansų platformos decentralizaciją. Tinkamas reguliavimas užkirs kelią tokioms pasekmėms bei tolimesniems decentralizacijos procesams.
Kaip reguliavimas vyks Lietuvoje?
Tam, kad reguliavimas sėkmingai galėtų vykti visoje Europos Sąjungoje, panašiai kaip teikiant finansines paslaugas, kriptoturto leidėjai ir paslaugų teikėjai turės gauti atitinkamos veiklos licenciją bent vienoje ES šalyje narėje.
Lietuva turi nemažai galimybių pritraukti tarptautinių šios rinkos dalyvių, nes Lietuvos, kaip „fintech“ šalies įvaizdis šiuo atveju yra gana didelis privalumas. Kai kurie kriptoturto rinkos žaidėjai jau rengiasi perkelti savo veiklą į Europą, mat kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, Indijoje ir kt. reguliavimas šiuo metu jau yra pakankamai griežtas. O auganti paklausa augina ir įmonių, užsiimančių kriptoveikla, skaičių. Pastarosios siekia tradicinių mokėjimo įstaigų ar elektroninių pinigų licencijų, kad galėtų plėtoti savo veiklą, tad mažesnis reguliavimas gali pritraukti nemažai tokių įmonių.
Pastebima ir tai, kad Lietuvoje reguliacinė aplinka „fintech“ sektoriui yra itin palanki, o šalis – visiškai atvira naujiems rinkos žaidėjams. Vis dėlto, laukiama tikslių nurodymų ir reikalavimų, išdėstytų MiCA – tik tuomet bus visiškai aiškios galimybės kriptoturto rinkos augimui mūsų šalyje. Daugiau apie kriptoturto reguliavimą gali papasakoti šios srities profesionalai – kreipkitės į specialistus ir būkite pasiruošę ateinantiems pokyčiams.
Bus suteiktas leidimas eksperimentuoti
Vis dėlto, dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad kriptoturto reguliavimas neturėtų tapti kliūtimi inovacijoms bei modernioms technologijoms. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos kriptoturto rinkos eksperimentams. Tai reiškia, kad kiekviena šalis galės eksperimentuoti, taikydama skirtingus reguliavimo metodus ir taip atrasti geriausiai tinkantį pagal vietinę rinką. Taip bus skatinamos inovacijos ir visos Europos Sąjungos narės, tarp jų ir Lietuva, galės išnaudoti visą savo potencialą nebijodamos teisinių ribojimų. Savaime suprantama, šie eksperimentai ir visos bandomosios tvarkos turės užtikrinti finansinį stabilumą ir vartotojų bei investuotojų apsaugą.
Užs. Nr. 490508