Naujausios
Kredito unijoms ruošiami įstatymų pančiai
Pasigirdus kalboms apie ketinimus sujungti kredito unijas į kooperatinius bankus, šalies rajonuose kilo sumaištis. Sunkų kelią, kol susikūrė ir įsitvirtino, nuėjusios kredito unijos nenori prarasti savarankiškumo, o savo sukauptą turtą atiduoti į bendrą katilą.
Regina MUSNECKIENĖ
Įsikūrė nelengvais laikais
Prieš penkiolika metų 50 narių sunešė po 300 litų ir įkūrė bankelį kredito uniją „Kelmės taupa“.
„Anuomet iš didžiųjų bankų sulaukėme ir pašaipų. Sakė pažaiskit banką, kol praeis noras. Negalėjome jiems prilygti,“ – prisimena Kelmės kredito unijos valdybos pirmininkė Regina Karašauskytė.
Bankelis įsikūrė rajono Savivaldybėje. Nuomavosi vieną kabinetą. Finansines operacijas atliko, įvaizdį formavo ir naujais klientais rūpinosi trys darbuotojos. Unijos tikslas buvo padėti žemdirbiams. Tuomet buvo nelengvi laikai ūkininkams. Bankai nelabai norėjo jiems skolinti. Į ūkininkus dar nežiūrėta kaip į rimtus partnerius. Unija turėjo garantuoti ūkininkų tarpusavio pagalbą.
Nelengvi laikai tuomet buvo ir bankams. Bankrutavo geras palūkanas už indėlius mokėję bankai. Tai pakirto gyventojų pasitikėjimą.
„Norėjome plėstis. Ir naujiems nariams, ir klientams reikėdavo ilgai ir kantriai aiškinti, įtikinėti, kad mes nebankrutuosime ir neapgausime, – pasakoja R.Karašauskytė. – Ilgainiui žmonės suvokė, jog visi esame vieno rajono gyventojai. Vieni kitus pažįstame. Neįmanoma apgauti ar pasinaudoti, kai žmogų kone kasdien sutinki.“
Išaugo iki 2700 narių
Kelmės rajono ūkininkai ir verslininkai patikėjo vietos bankeliu. Šiandien jam priklauso 2700 narių. Narių skaičius per 15 metų išaugo 55 kartus.
Ilgą laiką tenkinęsi vienu, vėliau dviem nuomotais kabinetais šiandien Kelmės kredito unijos darbuotojai paslaugas teikia moderniame, unikalios architektūros nuosavame pastate Kelmės centre.
Čia dvi klientų aptarnavimo darbo vietos, derybų kambarys, posėdžių salė, kabinetai, valgyklėlė ir rūbinė. Sąlygos darbuotojams ir klientams nė kiek nenusileidžia didiesiems užsienio kapitalo bankams.
Kelmės kredito unija šiuo metu turi 17 milijonų litų indėlių ir yra išdavusi 7 milijonus paskolų. Paskolas unijos nariai ima technikos, žemės pirkimui, skolinasi pinigų sumokėti už studijuojančių vaikų mokslą ir kitiems dalykams.
Bankeliui vadovauja valdyba, yra stebėtojų komitetas. Valdyme dalyvauja ūkininkai, verslininkai, mokytojai, netgi rajono meras.
Kelmės kredito unija 2011 metais pripažinta geriausia šalies kredito unija. Šiaip dažniausia laikosi geriausiųjų kredito unijų dvidešimtuke, nes kasmet sugeba dirbti pelningai.
Atlieka ir socialinę funkciją
Vietos bankelis atlieka ir kai kurias socialines funkcijas. Didiesiems bankams neapsimokėjo laikyti filialų rajono miesteliuose. Juos panaikino. Tuo tarpu kredito unija miesteliuose steigė savo kasas. Kad priartintų paslaugas prie kliento. Kad į rajono centrą nereikėtų važinėti ūkininkams. Kad savo pinigus, atvažiavę iki seniūnijos centro, galėtų pasiimti pensininkai ir pašalpų gavėjai.
Kredito unijos kasos yra Užventyje, Tytuvėnuose, Kražiuose. Šiuose miesteliuose ir Kelmėje žmonės už simbolinį mokestį gali susimokėti visus mokesčius, už porą litų atlikti pinigų pervedimus. Kituose bankuose šios paslaugos keliskart brangesnės.
Atimtų klientų pasitikėjimą ir savarankiškumą
„Jeigu visas 62 Lietuvos kredito unijas sujungtų į kooperatinį banką, klientų pasitikėjimas sumenktų, – įsitikinusi Kelmės kredito unijos valdybos pirmininkė R.Karašauskytė. – Mes kūrėme banką, įrodinėjome žmonėms jo naudą, sukaupėme pelno. Viskas nukeliautų į bendrą katilą.“
Jau ir dabar Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai priklausantys bankeliai moka 0,20 procento indėlių sumos metines įmokas į Stabilizacijos fondą ir 0,25 procento – į valstybei priklausantį Indėlių draudimo fondą.
Kredito unijų įstatymo pataisose siūloma padidinti Lietuvos centrinei kredito unijų sistemai priklausančių kredito unijų įmokas į Indėlių draudimo fondą nuo 0,25 iki 0,45 procento sumos nuo indėlių portfelio. Priėmus tokias pataisas, kredito unijų įmokos būtų didesnės negu didžiųjų šalies bankų ir siektų 0,65 procento nuo indėlių portfelio.
Pasak Kelmės kredito unijos narių, jiems nepritaikytas ir siūlomas kooperatinio banko modelis. Atsirado blogųjų kredito unijų. Kai jos bankrutuoja, jų įsiskolinimus dengia valstybė. Susikooperavus turėtų dengti visos kitos unijos. Jos mokėtų už svetimas klaidas, nors pačios neturi blogųjų paskolų ir dirba pelningai.
Prižiūrėti viena kitos veiklą unijos taip pat neturi jokių įrankių. Tai gali padaryti tik Lietuvos bankas. Tačiau kai kurių kredito unijų netinkamos veiklos šis bankas laiku nepastebėjo. Įkūrus kooperatinį banką, kontroliuoti būtų paprasčiau, tačiau kredito unijos prarastų savarankiškumą.
Vienas Kelmės kredito unijos narių Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas įsitikinęs, jog, praradusi savarankiškumą, ir Kelmės kredito unija, veikiausiai, būtų priversta uždaryti kasą Užventyje. Juk didieji bankai jau naikina klientų aptarnavimo skyrius netgi rajonų centruose. Operacijas perkelia į internetinę erdvę. Tik ar toje erdvėje susiorientuos kaimo žmogus?
Tuo tarpu Kelmės kredito unijos Užvenčio kasoje kasdien pilna klientų. Jie atsiima pensijas, pašalpas, padeda ir pasiima indėlius, sumoka mokesčius.
Jeigu nebūtų kasos, Užvenčio seniūnijos gyventojams po kelis kartus per mėnesį tektų važiuoti į Kelmę. Iki Kelmės – 30 kilometrų. Susisiekimas – prastas ir nepigus.
Autorės nuotr.
PASLAUGOS: Kredito unijos teikiamomis paslaugomis naudojasi daug kelmiškių.
SĄLYGOS: Iš pelno Kelmės kredito unija miesto centre pastatė administracinį pastatą.
PIRMININKĖ: Kelmės kredito unijos valdybos pirmininkė Regina Karašauskytė sako, jog unijos nariai nenorėtų jungtis į kooperatinį banką, į bendrą katilą nešti savo pelną ir prarasti savarankiškumą.
PASIEKIMAI: 2011 metais Kelmės kredito unija pripažinta geriausia šalyje.
SOCIALUMAS: Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas sako, jog kredito unijos – tai savotiškas socialinis verslas. Jų paslaugos arčiausiai brandaus amžiaus kaimo žmogaus, jau nebeišmoksiančio interneto gudrybių ir nenusipirksiančio kompiuterio. Jei unijoms bus pradėta diktuoti iš viršaus, socialinė funkcija, kuria šie bankeliai remiasi į žemę, bus išmušta iš po kojų.