Naujausios
Kompiuteris padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir miško
Kompiuteris ir internetas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Į mokyklą atėjusių vaikų nebereikia mokyti valdyti „pelės“, o nemokamuose kompiuterių kursuose eilės susidaro mėnesiui į priekį. Kuršėniškis, novatoriškiausios Lietuvos gimnazijos mokytojas Arvydas Verseckas ragina: atėjo laikas popierinius vadovėlius keisti į interaktyvius. Taip sutaupytume ne tik pinigų, bet ir medienos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Nekondicinė“ klasė
Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija vienintelė iš Lietuvos mokyklų dalyvauja pasaulinėje programoje „Novatoriška mokykla“, kurią vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir viena informacinių technologijų bendrovė. Gimnazija, kad pakliūtų į šią programą, konkuravo su 41 pasaulio šalies mokyklomis.
Rudenį gimnazijos direktorius Albinas Jokubauskas ir projekto vadovė anglų kalbos mokytoja ekspertė Tatjana Kriliuvienė vyko į Braziliją, kur jautėsi lygiaverčiai tarp kolegų.
„Mūsų mokykla ir anksčiau buvo viena iš pirmaujančiųjų Lietuvoje, o ir dabar kompiuterių gausa, jų suteikiamomis galimybėmis yra viena iš lyderių“, — sako gimnazijos informatikos mokytojas ekspertas Arvydas Verseckas.
Gimnazijoje veikia dvi kompiuterių klasės, skaitykla, lingofoninis kalbų mokymo kabinetas, be to, kompiuteriai stovi kiekviename kabinete, įdiegta daugybė mokomųjų programų, kurias kiekvienas gali naudoti. Gimnazija įsigijo 30 kompiuterių mobiliajai klasei, juos galima neštis į bet kurį mokyklos kabinetą, dirbti lauke.
Bet A. Verseckas prisimena ir pirmuosius du 1987 metais, ŠPI dėstytojo M. Stakvilevičiaus dėka „per didelį blatą“ gautus kompiuterius. Kad jie veiktų, reikėjo televizoriaus ir magnetofono. Naująją techniką mokytojas kartu su tuometiniu mokyklos direktoriumi Romualdu Bladžinauskiu “nagrinėjo“ iki paryčių.
Po metų mokykla gavo „nekondicinę“ kompiuterinę klasę, neatitikusią tuometinės gamybinės kontrolės reikalavimų. Bet, turint 14 kompiuterių, visi mokiniai jau galėjo mokytis informatikos sėdėdami prie jų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrė daugiau galimybių: laimėtas „Atviros Lietuvos fondo“ konkursas, mokykla paramos sulaukė iš Amerikos lietuvių Emilijos ir Julijaus Sinkių, pagal mokyklų kompiuterizavimo programą gauti IBM kompiuteriai.
Mokytojas šiandien juokdamasis pasakoja, kaip buvo sunku įkalbėti pirmuosius rajono merus kompiuterizuoti mokyklas. Galiausiai jaunas rajono meras, pats naudojęsis kompiuteriu, visas mokyklas aprūpino kompiuterių klasėmis.
A. Verseckas šypsosi: viena blogybė, kad kompiuteriai labai greit sensta.
Vietoje popieriaus — baitai
Keletas gimnazijos kabinetų bus kompiuterizuoti pagal ŠMM projektą „MTP+“, naujos programos suteiks daugiau galimybių fizikos, chemijos, biologijos, technologijų ir dailės mokslų srityse.
„Kompiuteriu galima modeliuoti viską, pradedant mechanikos judesiais, baigiant atominiais sprogimais, o tai nieko nekainuoja“, — privalumus vardija mokytojas.
Be to, jis siūlo nuo popierinių vadovėlių pereiti prie interaktyvių elektroninių. Paskaičiuota: 1 megabaitas yra lygus 512 puslapių knygai, 1 gigabaitas — 1024 knygoms po 512 puslapių, o 1 terabaitas — 1024 krūvoms po 1024 knygų.
Mokytojas palygina: pratybų sąsiuvinį mokinys užpildo rašymo priemone, laukia, kol mokytojas ištaisys, o galiausiai išmeta lauk. Užpildžius elektroniniu būdu pateiktas užduotis, moksleivis iš karto mato klaidas, gali rasti reikalingą bei trūkstamą informaciją. Ir dabar mokiniai daug darbų gimnazijos mokytojams atsiunčia elektroniniu paštu, kuriuos mokytojai patikrina ir išsiunčia pastabas.
„Kažkada žmonės turėtų atsitokėti, nes tai — visai kitas mokymosi lygis, — įsitikinęs mokytojas. — Ministerijai vertėtų paskaičiuoti, kiek reikėtų lėšų interaktyviam elektroniniam vadovėliui iš kūrėjų nupirkti ir suteikti visiems mokiniams galimybę juo naudotis. Kaina tikrai būtų ženkliai mažesnė nei mokyklos sumoka už popierinius vadovėlius. Be to, būtų išsaugotas miškas, mažiau šiukšlių ir žymiai didesnė nauda. Ateitis priklauso tokiems vadovėliams.“
Dar viena novatoriškumo sritis gimnazijoje — elektroniniai dienynai. Gimnazija viena iš pirmųjų pradėjo naudoti elektroninį dienyną, kurį patys sukūrė. Kitais metais planuojama praplėsti jo galimybes ir atsisakyti popierinio dienyno.
Išmokti gali visi
„Gyvenime žmogus daug netenka be kompiuterinio raštingumo“, — sako A. Verseckas. Patyręs mokytojas pabrėžia, kad žaidimai ir kompiuterinis raštingumas nėra tas pats. Mokytojas mato: jei prieš dešimtmetį vaikams teko rodyti, kaip laikyti “pelę“, dabar tokių — retos išimtys.
A. Verseckas su kolegomis yra mokęs ir pagyvenusius žmones, ir neįgaliuosius. Kai yra poreikis, žmogus noriai mokosi ir išmoksta.
Mokytis dirbti kompiuteriu — į biblioteką
Šiaulių apskrities P. Višinskio biblioteka antrus metus dalyvauja projekte „Bibliotekos pažangai“. Pirmiausia buvo apmokyti bibliotekininkai, o dabar jie moko gyventojus kompiuterinio raštingumo pradmenų.
Mokymo klasėje yra dešimt vietų, jei trūksta, pasitelkiama keletas nešiojamų kompiuterių. Viešos interneto prieigos įdiegtos ir prie skaityklos, kur žmonės po kursų gali kreiptis į konsultantą ir mokytis naudotis pokalbių programomis, elektroniniu paštu, bankininkyste ar ieškoti informacijos.
Pasak bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjos Kristinos Kazlaitės, mokytis daugiausia ateina vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, bet būna ir jaunesnių, dažniausiai — bedarbių. Visas sausio sąrašas jau užpildytas, nedaug laisvų vietų ir vasarį.
„Besimokančiųjų vaikai namuose turi kompiuterius, bet dažniausiai galvoja, kad jų tėvai nieko nesugeba. O tėvai, atvirkščiai, užsidega ir nori sau bei kitiems įrodyti, kad taip nėra“, — sako K. Kazlaitė.
Nors kursantų amžiaus nesiteiraujama, K. Kazlaitė spėja, kad vyriausiai „mokinei“ buvo apie 80 metų. Moteris atėjo su seserimi. Pasiteiravus, kaip sekasi, atsakė: “Nieko, tik neprigirdžiu truputį“. Sesuo padrąsino, kad viskas klostosi puikiai.
„Čia nėra kursai, kuriuose specialistai kalba aukštomis materijomis. Mes naudojame paprastus žodžius, kad žmonių neatbaidytume. Skatiname susidraugauti su kompiuteriu ir suteikti žinių, ką iš jo galima išpešti. O vėliau pradedantieji gali konsultuotis“, — sako K. Kazlaitė.
Kompiuterinis raštingumas auga
Komunikacijų bendrovė TEO LT vasarą užsakė tyrimą „Gyventojai apie telekomunikacijas“, kuris parodė, jog net 72,7 procento 18— 29 metų gyventojų turi internetą. Kuo vyresnis žmogus, tuo šis procentas mažesnis: 60— 74 metų amžiaus grupėje lieka tik 13 procentų.
Interneto prieigą turi kiek mažiau nei pusė Šiaulių gyventojų, kasdien juo naudojasi beveik trečdalis, dar 16 procentų naudojasi bent kartą per savaitę. Palyginti: kasdien internetu naudojasi 38 procentai Lietuvos gyventojų, dar 10 procentų naudojasi bent kartą per savaitę.
70 procentų Šiaulių regiono gyventojai internete bendrauja „Skype“ ir panašiomis programomis (Lietuvos vidurkis — 69 procentai), 57 procentai — ieško informacijos apie prekes ir paslaugas (65) ir 54 procentai naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis (61).
Bet tik 8 procentai šiauliečių perka e-parduotuvėse ir atsiskaito internetu (vilniečių — 17 procentų, Lietuvos vidurkis — 13).
Pasak TEO LT Šiaulių regiono direktoriaus Arvydo Murzos, pastebima, kad kompiuterinis žmonių raštingumas nuolat auga, be to, naujoji karta raštingumo moko ir savo tėvus, senelius.
Jei anksčiau interneto vartotojai labiausiai domėdavosi kaina, dabar svarbesnė tampa sparta: kad nekiltų problemų pasisiunčiant vaizdinę, garsinę informciją.
Vis daugiau senjorų domisi interneto galimybėmis: nori bendrauti su išvykusiais artimasiais, susimokėti mokesčius, skaityti naujienas.
Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pagal besinaudojančių žmonių skaičių yra pirmoje lentelės dalyje.
PRAEITIS: Mokytojas Arvydas Verseckas išsaugojo „Nuklono“ gamykloje gaminto “Šaulio“ kompiuterio klaviatūrą.
PASIŪLYMAS: Arvydas Verseckas, vienas ir su bendraautoriais sukūręs kompiuterinių mokymo priemonių, siūlo popierinius vadovėlius keisti į interaktyvius elektroninius.
DOVANA: Lingofoninis kalbų mokymo kabinetas — suomių rotariečių dovana.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GRAFIKAS: Šiaulių regiono gyventojų pagrindinė veikla internete per šešis šių metų mėnesius:
„Yra paskaičiuota: 1 megabaitas yra lygus 512 puslapių knygai, 1 gigabaitas — 1024 knygoms po 512 puslapių, o 1 terabaitas — 1024 krūvoms po 1024 knygų.