Kokia yra kineziterapijos pratimų nauda?

Autorių nuotr.
Kineziterapeutas padeda pasirūpinti pacientais visais gijimo etapais – nuo ​​pradinės diagnozės nustatymo iki atkuriamųjų ir prevencinių sveikimo etapų. Fizinė terapija gali būti atskira galimybė arba ji gali palaikyti kitus gydymo būdus. Kai kuriuos pacientus pas kineziterapeutą siunčia gydytojas, kiti kreipiasi terapijos patys.

Pasak Pasaulio fizinės terapijos konfederacijos, kineziterapeutas gauna mokymą, kuris leidžia: atlikti fizinį asmens judėjimo, lankstumo, raumenų ir sąnarių judesių bei veiklos apžiūrą ir vertinimą, taip pat sužinoti apie jo sveikatos istoriją pateikti klinikinę diagnozę, prognozę ir priežiūros planą su trumpalaikiais ir ilgalaikiais tikslais atlikti fizinės terapijos gydymą ir intervenciją pateikti savitvarkos rekomendacijas, įskaitant pratimus, kuriuos žmogus gali atlikti namuose. Tam tikriems vaistams, pvz., vietiniams steroidams, tiekti naudojama elektros srovė. Tai gali sumažinti uždegimo buvimą. Elektrinė stimuliacija yra dviejų tipų. Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija mažina skausmą. Priešingai, neuromuskulinė elektrinė stimuliacija stimuliuoja raumenų motorinius vienetus, kad pagerintų raumenų įsitraukimą. Šilumos, drėgno karščio ir šalčio terapija: tai gali būti naudinga esant įvairioms sąlygoms. Šviesos terapija: Tai apima specialių šviesų ir lazerių naudojimą tam tikroms sveikatos būklėms gydyti.

Kineziterapija gali teikti papildomą gydymą įvairioms sveikatos sąlygoms, priklausomai nuo jų specialybės. Nors kineziterapeutai negali tiesiogiai ir savarankiškai gydyti sveikatos būklės, išskyrus grynas raumenų ir kaulų ligas, jie stengiasi optimizuoti sveikimą arba mokyti asmenį, kaip optimizuoti savo judėjimo modelius. Kai kurios sąlygos, kurioms gali būti naudinga fizinė terapija, yra šios: širdies ir plaučių ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė ir širdies nepakankamumas po miokardo infarkto plaštaką veikiančios būklės, pvz., riešo kanalo sindromas ir gaidukas raumenų ir kaulų sistemos disfunkcija, įskaitant nugaros skausmą, sukimosi manžetės plyšimus ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus neurologinės būklės, tokios kaip insultas, nugaros smegenų pažeidimai, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, vestibuliarinės funkcijos sutrikimas ir trauminiai smegenų sužalojimai vaikų būklės, įskaitant cerebrinį paralyžių ir raumenų distrofiją su sportu susiję sužalojimai, tokie kaip smegenų sukrėtimas ir teniso alkūnė moterų sveikata ir dubens dugno disfunkcija, įskaitant šlapimo nelaikymą ir limfedemą odos būklės ar sužalojimai, tokie kaip nudegimai, žaizdų priežiūra ir diabetinės opos.