Naujausios
Klovainius puošia darbštūs sodiečiai
Užuot dejavę ir keiksnoję krizę, Klovainių bendruomenės gyventojai puoselėja ir gražina savo kiemus. Perėjus šią Pakruojo rajono gyvenvietę, į ekskursiją norisi pakviesti Šiaulių valdžią, miestą gėlėmis nesugebėjusią išpuošti ir piktžolių išrauti net prieš tūkstantmečio šventę.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Tvarkai pinigų nereikia“
Apie šią eilinę rajono gyvenvietę nebūtume sužinoję, jei ne redakciją pasiekęs bendruomenės pirmininkės Reginos Mozūrienės laiškas.
„Prieš kelias dienas grupelė moterų lankėme sodybas, kad gražiausiai tvarkomas galėtume pristatyti seniūnijos ir rajono apžiūrai. Negaliu atsidžiaugti ir nepasidalyti džiaugsmu -- koks gražus kaimas, kokie darbštūs, išradingi, kūrybingi sodiečiai“, — rašė pirmininkė.
Tik įsukus į Klovainius buvo aišku, kad atvykome ten, kur buvome kviesti. Prie gyvenvietės riboženklio baigiami rengti gėlynai, netrukus prasidėjo išpuoselėta girininkijos teritorija.
Pirmiausia į akis krentantis vaizdas — išpjauta žolė visose pakelėse ir kiemuose, tvarkingai apkarpytos gyvatvorės, gatvėse — ne šiukšlės, daržai atitraukti į kiemo gilumą.
„Tvarkai nereikia pinigų. Reikia noro. Iš Vilniaus atvažiavusi draugė stebisi, kad Klovainiuose gražiau kaip Palangoje. Ne tik kaip kurorte — pas mus kaip Vilniuje nerasi balkonus siekiančios žolės. Mūsų žmonių niekas neverčia tvarkytis, jie patys vertina grožį“, — sakė pirmininkė.
Darželius puošia ir čiobreliai
Visus gyvenvietės kampelius aprodė bendruomenės narės Sonata ir Vida. Nereikia rinktis, į kurį kiemą sukti — kiekviename rasi ką nors gražaus. Moterys juokavo, kad kitais metais rinks labiausiai neprižiūrimą kiemą ir bus mažiau vargo. Kažin — mažiau prižiūrimų kiemų per gyvenvietę aptikome vos du — ten, kur namai laukia naujų šeimininkų.
Šiemiet išpuoselėtose sodybose ieškota originalių akcentų ir idėjų. Gražiausios sodybos šeimininkai Janina ir Vidas Sabaliauskai tuščiame kampe įkurdino medinį žaltį iš paskaos „Eglė žalčių karalienė“ ir pasodino keturis jų vaikus — ąžuolą, uosį, beržą, drebulę.
Stasės ir Stasio Kelerų didžiuliame kieme šiemet atsirado įspūdingo dydžio pintinė, iš kurios virsta prižiūrimos petunijos, pelergonijos. Šeimininkai šią pintinę-vazą iš vytelių nusipynė per žiemą.
Šiemet kieme atsirado naujas rožynas. Rožės šioje gyvenvietėje yra brangiausios gėlės. Žmonės kiemus įsigudrina išpuošti šimtažiedžiais, nelepiais serenčiais, pakalnutėmis, įvariomis samanomis, o S. Kelerienė aplinariume prie baseino pasodino paprasčiausių čiobrelių.
Sonata ir Vida siūlo neaplenkti Liucijos Šimoliūnaitės kiemo. Senas namas ir kieme esantys ūkiniai statiniai paversti etnografine sodyba: namas šviečia baltomis langinėmis, jį juosia sodrūs, baltais akmenukais apdėti vilkdalgiai; prie namo į senus batus įsodintos gėlės, prie pirtelės senos pintinės paverstos darželiais.
Alinos ir Arūno Daukučių kieme šiemet atsirado fontanas. Ne bet koks, šviečiantis. Alina pasakojo: vyras elektrikas fontaną sugalvojo ne įleisti į žemę, o iškelti, į jį prisukiojo trijų spalvų lempų, kurios vakare vandens čiurkšles apšviečia. Spalvotomis lempomis apšviestas ir įvažiavimo takas. Išmoniningi šeimininkai net vos kelių mėnesių kudlių įkurdino tvarkingame voljere ant išpuoselėto žolyno.
Tvarkosi neraginami
Sonata ir Vida norėjo, kad mes užsuktume į kiekvieno klovainiškio kiemą ir įsitikintume, kad tvarkinga visa gyvenvietė. Kiekviename kieme rasi gėlyną ar gėlių vazonus. Dauguma akcentų nuo gatvės nesimato. „Nė vienam seniūnas neliepia tvarkytis — žmonės tvarkosi ir puošiasi dėl savęs, tarsi “užsikrečia“ vienas nuo kito“, — sakė Sonata ir Vida.
Moterys prisiminė, jog dar 1970-aisiais Klovainiai, buvęs kolūkis „Pavasaris“, buvo pripažintas gražiausia Pakruojo rajono gyvenviete.
Moterys kalbėjo, jog meilę grožiui tėvai vaikams skiepijo dar nuo tų laikų, kai Daugyvėnės upėje išaugo pirmoji lelija. Dabar senvagė nuo lelijų baltuoja. Žmonės seniai jas būtų išvadavę iš prižėlusių žolių ir dumblių, tik šeimininkauti čia nevalia — lelijos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir nieko negalima liesti. „Dar vaikystėje tėvai sakydavo: baltos lelijos neliesk — policija paims“, — prisiminė Sonata.
Klovainiškiai senvagę nori atgaivinti, parašė projektą ir iš „Kaimo plėtros programos“ laukia pinigų, kad kitapus tilto būtų galima įrengti jaukią žmonių susibūrimo vietą.
Moterys sprendžia: gal žmonės aplinkai neabejingi ir todėl, kad Klovainių centre, prie bažnyčios auga 500 metų senumo ąžuolas? Klovainiškiai kuria planus kitąmet gyvenvietėje surengti skulptorių plenerą ir nedideliame parkelyje prie ąžuolo įkurdinti jų darbus.
CITATA: „Tvarkai nereikia pinigų — reikia noro.
GROŽIS: Janinos Sabaliauskienės nestebina į kiemą sukantys dažni svečiai. Daugelį metų puoselėjama šeimos valda pernai Pakruojo rajone pripažinta gražiausia kaimo sodyba. Abu jos šeimininkai spėja ir į darbus, ir ūkį apeiti ir kiemą pavyzdingai susitvarkyti.
KROKODILAS: Stasės ir Stasio Kelerų kieme pernai atsirado samanomis apaugintas korokodilas. Išpuosėlėtame kieme net šuo tvarkingas.
ŠEIMININKĖ: Darželio direkotrė Stasė Kelerienė po darbo į rankas ima šluotą ir savo kieme pradeda tvarką. Darželio teritorija išpuoselėta ne mažiau, nei jos privati valda.
KIEMAS: Prieš penketą metų šiame kieme buvo daržas. Kai šeimininkai atsisakė auginti karves, kiemas tapo išpuoselėta veja. Joje šiemet pastatyta originali pintinė.
SODYBA: Liucija Šimoliūnaitė seną giminės sodybą pavertė etnografiniu kampeliu.
GYVENVIETĖ: Viešus plotus prižiūri seniūnija ir šiemet turima etatinė apželdintoja.
KAMPELIS: Aldonos ir Česlovo Valinčių kieme įrengtas prie kaimo palinkos derantis poilsio kampelis.
AKCENTAS: Etnografinę sodybą puošia ir į senus batus pasodintos gėlės.
ŽALTYS: Janinos ir Vido Sabaliauskų sodyboje apsigyveno vietinio meistro dirbintas žaltys.
SENVAGĖ: Daugyvėnės senvagė prižėlusi retų, saugomų lelijų.
Jono TAMULIO nuotr.