Kir­pė­ja at­ra­do nau­jų ta­len­tų

Kir­pė­ja at­ra­do nau­jų ta­len­tų

Jo­niš­kie­tė Ja­ni­na Bri­nie­nė sa­vo 45-erių me­tų kir­pė­jos dar­bo ju­bi­lie­jui su­ren­gė ne­ti­kė­tą pa­ro­dą, ku­rio­je lan­ky­to­jai iš­vy­do at­la­so ir šil­ko kar­py­tų gė­lių pa­veiks­lus, žie­dais iš­ta­py­tas pa­lai­di­nes, su­kne­les ir net iš nu­kirp­tų plau­kų su­kur­tas se­ges bei puokš­tes. Kir­pė­jos ama­to at­kak­liai sie­ku­si mo­te­ris iš mo­ky­to­jo ka­dai­se bu­vo gir­dė­ju­si, kad jai reik­tų sto­ti į Dai­lės aka­de­mi­ją, bet vien­kie­my­je au­gęs vai­kas apie tai net ne­ga­lė­jo pa­gal­vo­ti.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Nau­ja es­te­ti­nė pa­skir­tis

Sa­vai­tę Ja­ni­nos Bri­nie­nės na­mų du­rys neuž­si­da­rė. Per ke­lias die­nas jos bu­te, kur vei­kia ir kir­pyk­la, pa­reng­tą pa­ro­dą ap­lan­kė ir įver­ti­no apie pu­sant­ro šim­to žmo­nių, tarp jų – Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Jo­niš­kio sky­riaus na­riai, pa­kvie­tę kar­tu žur­na­lis­tę.

Ant ko­ri­do­riaus sie­nų akį trau­kė su­ka­bin­ti iš at­la­so, šil­ko kar­py­tų žied­la­pių su­kur­tų gė­lių pa­veiks­lai. Vie­niems fo­ną at­sto­jo ant kar­to­no už­trauk­ta me­džia­ga, prie ku­rios pri­tvir­tin­tos jų kom­po­zi­ci­jos, ki­ti gi su­dė­lio­ti į puokš­te­les tie­siog ant veid­ro­džių ir pri­kli­juo­ti. Žvel­gi į kom­po­zi­ci­ją, ma­tai ją dvi­gu­bą – rea­lią ir at­si­spin­din­čią.

To­kias gė­les ama­ti­nin­kės pa­pras­tai pa­ver­čia se­gė­mis, o jo­niš­kie­tė kir­pė­ja su­gal­vo­jo ki­tą es­te­ti­nę pa­skir­tį – pa­puoš­ti in­ter­je­rą.

Ma­žes­nius gė­lių žie­dus mo­te­ris pa­nau­do­ja su­ve­ny­ri­nėms dė­žu­tėms pa­puoš­ti. Juo­kau­da­ma sa­ko, kad tai krai­čio skry­nia anū­kams, į ku­rią se­ne­liai tu­rė­tų pi­ni­gų įdė­ti. Taip pat ku­ria dai­lius ju­bi­lie­ji­nius ar­ba ves­tu­vėms tin­ka­mus at­vi­ru­kus.

Ap­ne­ria net ba­te­lius

Ko­ri­do­riaus ga­le – ant ma­ne­ke­no už­vilk­ta šių na­mų šei­mi­nin­kės ner­ta mė­ly­na su­kne­lė. To­lė­liau ji pa­ro­do dar dvi to­kias nė­ri­niuo­tas puoš­me­nas – gel­to­ną ir rau­do­ną. O mė­ly­no­ji iš­si­ski­ria tuo, kad prie jos pri­de­rin­ti spe­cia­liai mė­ly­nais ir juo­dais nė­ri­niais pa­puoš­ti ba­te­liai.

„Jo­niš­ky­je prieš ke­le­rius me­tus ru­de­nį vy­ko kon­kur­sas „Šok su sen­jo­ru“ (kon­kur­se po­ro­se šo­ko Jo­niš­kio jau­ni­mas su vy­res­nio am­žiaus žmo­nė­mis – aut. pa­st.). Ren­gi­niui tu­rė­jau su­kne­lę, bet trū­ko tin­ka­mų ba­te­lių. Su­gal­vo­jau tu­ri­mus pa­to­bu­lin­ti, pri­kli­juo­da­ma mė­ly­nos spal­vos nė­ri­nius. Sė­dė­da­ma šven­tė­je vis žval­giau­si že­myn, ar ne­nu­sis­par­džiau pa­puo­ši­mų, nes išė­jus iš na­mų net kli­jai dar ne­bu­vo ge­rai nu­džiū­vę“, – sa­vo iš­mo­nę, už­gi­mu­sią prieš ke­le­rius me­tus, pri­si­me­na jo­niš­kie­tė kir­pė­ja.

Gė­lė­mis ta­po su­kne­les ir pa­lai­di­nes

Prieš dve­jus me­tus Ja­ni­na Bri­nie­nė pra­dė­jo pieš­ti. Tik ne ant po­pie­riaus la­po, o ant me­džia­gos: ši­fo­no, šil­ko. Pir­mą pa­mo­ką, at­vi­rau­ja, ga­vu­si iš vie­no šiau­liš­kio mo­ky­to­jo, Jo­niš­ky­je su­ren­gu­sio pie­ši­mo ant šil­ko pa­mo­ką „Bo­čių“ or­ga­ni­za­ci­jai. Im­liai mo­te­riai jo kon­sul­ta­ci­jos už­te­ko. Re­zul­ta­tas – ke­lio­li­ka ro­žė­mis, le­li­jo­mis, bi­jū­nais, ka­li­jo­mis ir ki­to­mis gė­lė­mis pra­žy­du­sių tu­ni­kų, pa­lai­di­nių, ša­lių, su­kne­lių.

Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta la­bai mėgs­tan­ti gė­les. Jų pie­ši­niai gims­ta gal­vo­je, nie­ka­da ne­žiū­ri į pa­veiks­lė­lius, ne­ko­pi­juo­ja.

Jo­niš­kie­tė sako tar­si ap­sės­ta šios gro­žio ma­gi­jos, prie dar­bų pra­sė­din­ti iki pir­mos, ant­ros va­lan­dos nak­ties.

„Šie­met su­kan­ka 45-eri me­tai, kai dir­bu kir­pė­ja. To­kia pro­ga nu­spren­džiau pa­da­ry­ti sa­vo klien­tėms siurp­ri­zą – pa­ro­dą. Vie­ną die­ną pri­sė­du­si su­ra­šiau vi­sas – jų bu­vo dau­giau kaip šim­tas, net pa­ti nu­ste­bau“, – „Šiau­lių kraš­tui“ apie pa­ro­dos idė­ją pa­sa­ko­jo jo­niš­kie­tė.

Gė­lės iš plau­kų ir ke­lias iki kir­pė­jos ama­to

Dau­ge­liui ne­ti­kė­ti at­ro­dys ne tik Ja­ni­nos Bri­nie­nės ta­py­to šil­ko, gė­lių iš dai­lios me­džia­gos kū­ri­mas. Gal­būt la­biau­siai nu­ste­bins gė­lės iš na­tū­ra­lių klien­čių plau­kų. Juos rei­kė­jo da­žy­ti, lip­dy­ti kli­jais. To­kio­mis gė­lė­mis, pa­sak J. Bri­nie­nės, ga­li­ma pa­puoš­ti su­suk­tą kuo­du­ką. Ji pa­ti plau­kų gė­les su­mer­kė kaip puokš­tę į va­ze­lę.

45-erius me­tus kir­pė­ja dir­ban­ti mo­te­ris pa­sa­ko­jo au­gu­si nuo­ša­lia­me Plo­nė­nų kai­me Pas­va­lio ra­jo­ne. Nors dai­lės mo­ky­to­jas ra­gi­no ga­bią mer­gi­ną stu­di­juo­ti me­nus, ji tuo me­tu net ne­ga­lė­jo pa­gal­vo­ti apie to­kias stu­di­jas. Bai­gu­si aš­tuo­nias kla­ses iš­va­žia­vo į Šiau­lius dirb­ti auk­le. Lai­mei, pa­te­ko į su­pra­tin­gą, ge­rą šei­mą: tė­vai at­leis­da­vo, jei jau­no­ji auk­ly­tė ne­la­bai vy­ku­sią ma­nų ko­šę ma­žy­liams iš­vir­da­vo ar kaž­ką ne taip su­tvar­ky­da­vo.

„Jų kam­ba­riai bu­vo iš­klo­ti par­ke­tu, o aš at­va­žia­vau iš tro­bos su as­la“, – apie pa­tir­tus kont­ras­tus pa­sa­ko­ja Ja­ni­na Bri­nie­nė.

Bū­tent Šiau­liuo­se su ją sam­džiu­sia šei­ma kar­tą už­su­ko į kir­pyk­lą. Pa­ma­ty­ti vaiz­dai, kaip at­lie­ka­mas kir­pi­mas, šiau­šia­mi plau­kai, jai pa­li­ko ne­išdil­do­mą įspū­dį. Net­ru­kus pra­dė­jo taip ban­dy­ti šu­kuo­tis pa­ti.

Vė­liau, įsi­dar­bi­nu­si Jo­niš­kio res­to­ra­ne „Bal­ti­ja“, plau­kus jau šu­kuo­da­vo vi­soms pa­da­vė­joms, o va­do­vai ir lan­ky­to­jai ste­bė­da­vo­si, kad ten dir­ba to­kios pa­si­tem­pu­sios, gra­žiai su­šu­kuo­tos mer­gi­nos ir mo­te­rys.

Net­ru­kus Ja­ni­na bu­vo pa­siųs­ta mo­ky­tis kir­pė­jos ama­to į Vil­nių. Bai­gu­si kur­sus ir kas­met iš­si­lai­ky­da­vu­si to­bu­lė­ji­mą liu­di­jan­čias ka­te­go­ri­jas, ji ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių mies­to kir­pė­jų. Ir po 45-erių me­tų sėk­min­gai te­be­dir­ba, tik ne sam­do­ma ki­tur, bet sa­vo kir­pyk­lo­je.

Au­to­rės nuo­tr.

Ja­ni­na Bri­nie­nė ku­ria ir to­kius gė­lė­tus at­vi­ru­kus.

Ypač daug dė­me­sio su­lau­kė ši ka­li­jų žie­dais iš­pieš­ta juo­da ši­fo­no su­kne­lė.

Jo­niš­kie­tė ypač mėgs­ta pa­lai­di­nes puoš­ti, ta­py­da­ma gė­lių žie­dus.

Jo­niš­kie­tė raš­tais ir gė­lė­mis iš­pie­šia ir ba­te­lius.

Spal­vo­to po­pie­riaus gė­lių puokš­te­lė su siurp­ri­zu – sle­pia sal­dai­nius „Ra­fae­lo“.

Šią gė­lių puokš­tę kir­pė­ja su­kū­rė iš klien­čių nu­kirp­tų plau­kų.

Se­gė iš plau­kų tin­ka kuo­dui pa­puoš­ti.

Dai­li pa­ro­dos au­to­rės ner­ta su­kne­lė.

Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Jo­niš­kio sky­riaus pir­mi­nin­kė Ste­fa­ni­ja Skir­man­tie­nė pa­si­ma­ta­vo Ja­ni­nos Bri­nie­nės gė­lių žie­dais iš­ta­py­tą skraistę-palaidinę.

Ja­ni­na Bri­nie­nė su­gal­vo­jo kur­ti ne gė­lių se­ges, bet gė­lių pa­veiks­lus.