Naujausios
PO PUBLIKACIJOS
Keramikos pamoka po atviru dangumi
Publikacijoje „Keramikė susikūrė darbo vietą“ (“Šiaulių kraštas“, 2009 07 08) rašyta apie šiaulietę Liną Malinauskienę, kuri, nebaigusi specialių mokslų, daro meną iš molio ir iš to išgyvena. Po publikacijos į redakciją kreipėsi Šiaulių Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos užimtumo grupės vadovė Svetlana Baltrušaitienė — ar galėtų keramikė su vaikais pasidalinti savo patirtimi?
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Labai susidomėjome gerbiamos keramikės aistra moliui. Kadangi dėl lėšų stokos mūsų vaikučiams negalime organizuoti mokamų renginių, ieškome geraširdžių žmonių, galinčių ir norinčių pasidalinti su mumis savo patirtimi nemokamai“, — laiške rašė S. Baltrušaitienė.
Kadangi L. Malinauskienė yra labai užimta ir jos darbo diena trunka 16-18 valandų, susitikimo su ja vaikams teko truputį luktelėti. Tačiau praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 27-ąją, susitikimas gerokai pranoko įsivaizduojamus lūkesčius.
Keramikė nusprendė, kad jos darbo vieta Šiauliuose vaikams bus labai neįdomi ir pamoką surengė po atviru dangumi — savo tėvų Janinos ir Algirdo Dambrauskų vaizdingoje sodyboje Šniūraičiuse (Radviliškio raj.).
L. Malinauskienė atsivežė molio ir darbui reikalingų įrankių. Palaigę po sodybą ir pasisupę, pradinių klasių mokinukai susėdo prie didžiulio stalo. Žiūrėdami į du didelius, pilkšvos spalvos molio luitus, vaikai konstatavo: „Kaip šokoladas. Ar galima paragauti?“
Pirmoji pamoka buvo pagal vaikų jėgas — L. Malinauskienė mokė pačios senosios virvelinės keramikos paslapčių. Vaikams reikėjo iš molio gabaliukų prisidaryti norimo ilgio virvelių ir jas padrėkinant iš to paties molio pagamintais klijais, susukti pieštukines. Dar pamokė, kaip jas papuošti „burbuliukais“.
Keliolika minučių paklegėję, vaikai nutilo. Kai įsivyrauja tyla, keramikė žino: vaikai yra susidomėję. Ne visų rankos buvo paklusnios, kočiodamos pirmąsias virveles. Tačiau tai truko neilgai. Susisukę po vieną pieštukinę, vaikai klausė, ar galima dar? Paraginti jie vėl ėmėsi darbo, tik kai kurie iš molio raitė laivelius, lėkštutes, gėlytes.
Kad pieštukinės nesubyrėtų, L. Malinauskienė pasisiūlė vaikų darbelius išdegti kronsyje, juos atvežti ir pamokyti, kaip nuspalvinti. Ji tik perspėjo, jog degdami 900 laipsnių temperatūroje kai kurie darbai gali sutrūkinėti, taip nutinka ir jai pačiai. Jei vaikai norės, L. Malinauskienė juos pamokys ir sudėtingesnių darbelių.
Keramikos pamoka baigėsi vaišėmis — ką tik nuo krūmų nuskintomis gervuogėmis, iš šiltnamio atneštais agurkais ir paties šeimininko išsuktu medumi.
PAMOKA: Keramikos pamoka po atviru dangumi prasidėjo. Stalo gale prisėdo vaikus atlydėjsuios pedagogės Svetlana Baltrušaitienė ir Liudmila Božienė.
PAGALBA: Tomui ir Matui keramikė Lina Malinauskienė rodo, kaip sukti pieštukinę.
SUSIKAUPIMAS: Kai vaikų rankos apsiprato su moliu, kalbos ir juokas nutilo, kiekvienas palinko prie savo kūrinio.
VAIŠĖS: Prie vaišių stalo vaikai apspito dubenį su gervuogėmis.
PRAMOGA: Vaikus viliojo ir supuoklės.
Viktorijos SAMARINAITĖS nuotr.