Naujausios
Kelmės rajone sodinama daugiausia miškų
Pastaruoju metu Kelmės rajone mažėja miško kirtimų. Pagal sodinamo miško plotus rajonas pirmauja šalyje. Žemės savininkai miškus sodina dėl to, kad rajone nėra labai derlingos žemės. Dėl Europos paramos. Ir todėl, kad nemažai žemės savininkų gyvena kituose miestuose ar rajonuose. Miškas nereikalauja tokios dažnos priežiūros kaip javai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Panaudoja nederlingą žemę
Kelmės rajone, Vaiguvos seniūnijoje, ūkininkaujantis šiaulietis Nerijus Klimašauskas prieš aštuonerius metus mišku apželdino apie 14 hektarų savo žemės. Ši žemė netiko ūkio veiklai, nes yra kalvotoje vietovėje.
Jaunas ūkininkas pats nusprendė, kokias medžių rūšis sodins. Atsižvelgdamas į dirvožemį, pasodino ir spygliuočių, ir lapuočių: eglių, pušų, juodalksnių, beržų. Kalnuotose vietose, kur sausiau, sodino pušis, pakalnėse esančiuose durpynuose – juodalksnius.
Mišku žemės ūkio paskirties žemę ūkininkas apsodino pagal specialistų parengtą Miško želdinimo projektą.
„Man pasisekė, – pasakoja Nerijus. – Iš Tytuvėnų miškų urėdijos nusipirkau sodinukų, suorganizavau 20 žmonių giminės talką. Per keturias dienas apsodinome visą 14 hektarų plotą. Svarbiausia, jog medeliai gerai prigijo. Tik pirmąją vasarą dalis durpingoje pakalnėje pasodintų juodalksnių išdegė. Teko atsodinti. Bet dabar miškas – gražus. Egles sodinau kas pusantro metro, pušis – kas 90 centimetrų. Taip reikalauja projektas. Mat, miško medis neturi augti kaip palaukės. Jis turi būti tiesus. Manau, jog netrukus mišką teks šviesinti.“
Jaunas ūkininkas dirba 150 hektarų žemės. Užsodinęs dalį nuosavos žemės mišku nesigaili. Dabar gražu pažiūrėti. O ateityje miškas duos naudos.
Iškerta mažiau, negu pasodina
1705 kvadratinių kilometrų ploto Kelmės rajono teritorijoje 2000 hektarų užima miestai ir gyvenvietės, 1800 – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 – žemdirbystės plotai, 44 400 – miškai, 4000 – vandenys, 17 000 – kitos paskirties plotai.
Per pastaruosius trejus metus Kelmės rajone pasodinta beveik pusantro tūkstančio hektarų miško. 2010 metais mišku užsodinta 480,50 hektaro, 2011-aisiais – 557,10, pernai – 412,95 hektaro.
Šie skaičiai maždaug trigubai viršija plynai iškirsto miško plotus. Privatūs miško savininkai privačiuose miškuose plynai iškirto: 2010 metais – 182,60 hektaro, 2011 metais – 163,90, 2012 metais – 142,60 hektaro.
Valstybinės miškų tarnybos Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algis Mackevičius sako, jog pastaruoju metu privačiuose miškuose gerokai sumažėjo kirtimo. Savininkai labai taupiai pasikerta miško savo reikmėms.
Tačiau kai kurie parduoda brandaus miško plotus miško ruoša užsiimančioms įmonėms. Jos iškerta didelius plotus. Brandaus miško mažėja, tačiau bendras miškų plotas rajone didėja.
Skatina parama ir nenaši žemė
Pasak A.Mackevičiaus, žemių savininkai mišku užsodinti dirbamos žemės plotus ryžtasi todėl, kad Kelmės rajonas nėra palankus žemdirbystei: reljefas – kalvotas, dirbama žemė nėra labai naši.
Užsodinę mišku gyventojai tikisi, kad tai bus vertingas palikimas vaikams ir anūkams. Patys žemės savininkai gauna vienkartinę Europos paramą už miško įveisimą. Penkerius metus mokamos solidžios išmokos už miško priežiūrą, vėliau – kompensacija dėl prarastų pajamų už žemės ūkio naudmenis.
Didžiausia parama mokama už ąžuolynų įveisimą, ypač jeigu kiekvienas medelis apsaugomas.
Iškirsti skubama, atsodinti – ne visada
Valstybinės miškų tarnybos specialistai tikrina, kaip atkurti prieš trejus metus plynai iškirsti miškai. A. Mackevičius sako, jog kai kurie žmonės ar įmonės, nusipirkę brandaus miško plotus, skuba kuo greičiau iškirsti. Tačiau tinkamu miško atkūrimu nelabai rūpinasi.
Turi miškotvarkos projektus, tačiau medelių nesodina. Laukia kol plynės užsisės savaime lazdynais ar kitais menkaverčiais krūmais.
Būtų naudingiau, jeigu žemė maitintų vertingus medžius. Ypač vertinama, kai miškas atželdinamas medžiais, kurie tinkami tos vietovės dirvožemiui. Pavyzdžiui, molis ir priemolis tinkamas ąžuolynams, smėlėtos dirvos – pušynams.
Viename hektare turi būti pasodinta ne mažiau kaip trys tūkstančiai vertingų medelių.
Už plynių neatkūrimą baudžiama. Kiekvienas iškirstas ir likimo valiai paliktas hektaras savininkui atsieina apie tūkstantį litų baudos.
Kirtėjai gadina kelius
Specialistas pataria pavasarį, kai pažliugę keliai, susilaikyti nuo miško vežimo. Miškavežiai labai išgadina kelius. Žmonės negali privažiuoti net prie savo sodybų. Kad nepiktintų gyventojų, derėtų palaukti, kol išeis įšalas. O jeigu neįmanoma, vežti anksti rytą arba vakare, kai pašąla.
Pasak specialisto, svarbiausia kuo skubiau sutvarkyti išvartas. Jų rajono miškuose nemažai. Išverstuose ir kituose nusilpusiuose medžiuose veisiasi kenkėjai. Jie deda kiaušinėlius ant medžių liemens. Išsirita lervos. Daugėjant vabzdžių, jie puola ir sveikus medžius, ypač spygliuočius. Taip alina ne tik to savininko, bet ir kaimynų mišką.
Autorės nuotr.
JAUNUOLYNAI: Kelmės rajone jauno miško pasodinama trigubai daugiau negu iškertama brandaus. kelmiškiai įveisiamų miškų plotais pirmauja šalyje.
PERSPĖJIMAS: Valstybinės miškų tarnybos Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algis Mackevičius tvirtina netrukus pradėsiąs tikrinti, kaip atkurti miškai prieš trejus metus iškirstose plynėse.