Naujausios
Kas žudo mūsų telomeras
Mielosios, ką tik žurnale perskaičiau sukrečiančią informaciją ir skubu su jumis pasidalinti. Gelbėkime, kol nevėlu, savo grožį, tamprumą ir jaunystę. Žodžiu, kai tik viską sužinojau, nedelsdama sukviečiau savo drauges į ekstra pasitarimą ir dėl visa ko užplikiau gyvenimą ilginančios šalavijų arbatos. Mat pagalvojau, jeigu šalavijas ilgina gyvenimą, o tai irgi moksliškai įrodyta, tai gal jis ilgina ir mūsų telomeras?
Bet apie viską iš pradžių. Žodžiu, viskas taip sutapo, kad mums vėl nurėžė atlyginimus, ir aš baisiai sustresavau. O tada kur buvęs, kur nebuvęs man į rankas patenka toks mokslinis straipsnis, kuriame aiškinamasi, kodėl turtuolių žmonos visada atrodo jauniau, negu varguolių. Ir daroma išvada, kad kiekvienas uždirbtas milijonas (šiuo atveju, turbūt, vyro uždirbtas) nuo moters nuima 10 metų. Ir visai ne todėl, kad turtuolių žmonos gali sau leisti masažus, kurortus, brangius kremus ir prašmatnius drabužius. O todėl, kad jos nejaučia streso.
Šis procesas, aiškinama, vyksta štai taip: kai mes stresuojame, mūsų apatiniai chromosomų segmentai — telomeros — nyksta, traukiasi bei trumpėja. Ir tada mūsų kūnai drimba, sensta, linksta, traukiasi ir gūžiasi.
Ir viskas priklauso nuo atlyginimo.
Žodžiu, kai aš gedulingu balsu visoms pasakiau šią informaciją, draugės labai išsigando ir nervingai ėmė siurbčioti šalavijų arbatą. Lituanistė staiga pliaukštelėjo sau per kaktą: tiksliai, juk net liaudyje yra sakoma — „iš baimės susigūžė“.
Vadinasi, tai tik mums atrodo, kad galime susigūžti ir vėl išsitiesti. O iš tikrųjų tai susigūžti, ir trakšt — telomeros sutrumpėja.
Vadinasi, baisiausia yra netgi ne tai, kad stresas trumpina gyvenimą, o tai, kad jis trumpina mūsų telomeras.
Tada viena draugė (jauniausia už mus visas) pareiškė, kad atseit ji nuo streso priešingai — plonėjanti ir gražėjanti.
Tada mes, kaip tikros draugės, jai vienbalsiai paaiškinome, kad tas gražėjimas yra laikinas, ir kad iš tikrųjų plonėjama dėl dietų ir mankštų, o nuo streso yra „kūstama“, “vargstama“ ir “blogstama“.
„Įsiklausyk, jau pati žodžių semantika ką sako“, — vėl įsiterpė lituanistė.
„Pamatysi, kūsi kūsi, o vieną dieną — trakšt, ir pasensi“, — pareiškėme visos.
Mūsų jaunoji draugė bandė šaipytis, bet pamačiau, kad irgi šiek tiek nusigando.
Žodžiu, pripliumpusios gyvenimą ilginančios arbatos, ėmėme mąstyti, ką be pinigų galime padaryti su savo apatiniais chromosomų segmentais.
„Įsimylėti! Vienintelė išeitis. Nerti į viską stačia galva, tada pasigamins džiaugsmo hormonai, jie prisijungs prie tų trumpėjančių chromosomų, ir tas gali mus išgelbėti. Be pinigų“, — kategoriškai pareiškė linksmoji mūsų blondinė. Ir mums iškart palengvėjo.
Tačiau mūsų jogė pasakė, kad tai irgi atseit tebus laikinas efektas, nes, kai ta meilė suduš ir mes pasijusime apviltos bei apgautos (o tai atsitiks neišvengiamai), tada jau tikrai — trakšt, ir staigiai susensime. Nes mūsų amžiuje nelaimingų meilių jau nebegalima sau leisti.
Todėl vietoj meilės romanų ji pasiūlė atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus ir transcendentinę meditaciją.
Tačiau blondinė laikėsi savo. Atseit, tereikia iš anksto nusiteikti, kad visos meilės dūžta ir kad to reikia tikėtis, ir nedramatizuoti. Bet kol trakštelės, bus jau padaryta, ir to neišimsi — chromosomos vis tiek jau bus pailgėjusios. Štai taip.
Mums, žinoma, labiau priimtinas pasirodė pastarasis pasiūlymas. Kita vertus, pagalvojome, iki to laiko, kol ta nelaiminga meilė pasibaigs, gal ir krizė bus pasibaigusi — tada jaunystę prailginti galėsime jau kitomis priemonėmis: veido masažais, įvyniavimais ir ekstraktais.
Ieva, trumpėjančiomis telomeromis