Naujausios
Karjerai atveria žemės išteklius
Šiaulių apskrityje veikia 56 karjerai, kuriuose kasamos naudingosios iškasenos. Eksploatuojami karjerai akį traukia įspūdingais vaizdais.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Smėlio kalnai
Netoli Šiaulių esantis Kirbaičių karjeras (Šiaulių rajonas) — nedidelis, kasybos plotas užima 3,7 hektarų, kur išgaunamas smėlis.
Karjeras pradėtas eksploatuoti prieš porą metų. Pasak eksploatuotojų, didelių išteklių karjere nebėra, gelmės — negilios, bet kitiems metams smėlio dar užteks.
Kirbaičių karjeras akį traukia įspūdingu vaizdu. Jei ne aplink žaliuojantys medžiai, pamanytum, kad stovi iš smėlio supiltuose kalnuose, kuriuos kerta srauni upė — perkasa.
Nors užrašai skelbia, kad karjero teritorijoje vaikščioti ir važinėti draudžiama, šiukšlintojai pasiekia ir šią vietą: už smėlio kalvų guli suversta didelė krūva dėvėtų drabužių ir batų.
Karjerai virsta vandens telkiniais
Pasak Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiosios specialistės Cilistinos Bogušienės, Šiaulių apskrityje 40 įmonių turi leidimus naudoti arba eksploatuoti naudingų iškasenų telkinius.
Įmonės naudingas iškasenas kasa apie 4 tūkstančių hektarų plote. Specialistės teigimu, kiekvienas rajonas — specifiškas, naudingosios iškasenos susitelkusios nevienodai.
Pakruojo rajone yra patys didžiausi respublikoje dolomitų klodai, Šiaulių ir Kelmės rajonuose daugiausia iškasama smėlio, žvyro, durpių.
Akmenės rajone yra nemažai klinčių, molio karjerų, bet šis rajonas neturtingas smėliu, žvyru. Joniškyje kasamas smėlis, durpės, yra dolomito telkinių, Šiaulių miesto Rėkyvos durpyne kasamos durpės.
Didžiausi durpių eksploatuojami telkiniai yra Kelmės rajone — Šiluvos ir Tytuvėnų tyreliai. Radviliškio rajone — Sulinkių ir Tyrulių durpynai, durpių kasama ir Šiaulių rajone. Iš apskrities vienintelis Pakruojis neturi durpynų.
Pasak C. Bogušienės, vienas iš didžiausių ir seniausių telkinių — 130 hektarų Lembertiškių žvyro karjeras (Kelmės rajonas), naudojamas nuo 1980 metų. Nors ištekliai pagal kokybę pasiskirstę nevienodai, šis karjeras, C. Bogušienės teigimu, vienas iš geriausių regione ir intensyviai naudojamas.
Labai aukštos kokybės smėlis kasamas apie 20 hektarų Šilų žvyro karjere Kelmės rajone.
Baigti eksploatuoti karjerai yra rekultivuojami vyriausybės nustatyta tvarka.
Pasak C. Bogušienės, vienas iš variantų — papildoma žvalgyba, ar iš tiesų visi ištekliai išsemti.
Rekultivacija priklauso nuo naudingųjų iškasenų gylio. Dažniausiai karjerai virsta vandens telkiniais, mišku. „Mūsų kraštas nėra itin ežeringas, todėl džiaugiamės, kai atsiranda vandens telkiniai — ypatingai Pakruojo, Joniškio rajonuose“, — sako C. Bogušienė.
Populiariausios Lietuvos naudingosios iškasenos
Lietuvoje kasamas smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, nafta.
Lietuvoje pirmasis naftos fontanas ištryško 1968 metais Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850— 2000 metrų gylyje. Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių.
Dolomito arti žemės paviršiaus aptinkama tik šiaurės Lietuvoje. Tai palyginti minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda keliams tiesti. Didžiausi dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose (Pakruojo rajonas).
Klinties sluoksniai, arčiausiai paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone. Ypač didelis yra Karpėnų telkinys, kurio atsargos — 70 milijonų tonų. Klintis — pagrindinė cemento gamybos žaliava. Netoli Karpėnų karjero pastatyta „Akmenės cemento“ gamykla.
Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena iš labai smulkių dalelių. Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių. Iš molio gaminamos plytos, čerpės, vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių karjeras Akmenės rajone.
Lietuvoje išžvalgyta per 600 žvyro ir per 100 nemažų kvartero smėlio telkinių. Jų yra beveik visoje šalyje. Žvyras naudojamas betonui gaminti, keliams tiesti. Smėlis — keliams tiesti, statyboms, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksploatuojamas kvarcinio smėlio telkinys. Karjere iškastas smėlis naudojamas langų stiklams, stiklo tarai, kineskopams gaminti.
KASYBA: Kirbaičių karjere smėlis kasamas porą metų.
PLOTAS: Kirbaičių karjeras užima beveik keturis hektarus.
ŠIUKŠLĖS: Šiukšlynas atsirado, atrodo, neprivažiuojamoje vietoje.
ĮSPŪDIS: Perkasa bėgantis vanduo panašus į tarp uolų skubančią upę.
PEIZAŽAS: Karjero teritorija neprimena įprasto lietuviško peizažo.
VANDUO: Čiurlenantis vanduo atrodo tarsi krioklys.
PĖDSAKAS: Savo pėdsaką paliko ir laukinis žvėris.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.