Kam viščiukų ar vištaičių?

Kam viščiukų ar vištaičių?

Kam viš­čiu­kų ar viš­tai­čių?

Vė­ly­vas pa­va­sa­ris ga­di­no ne tik nuo­tai­ką – ne­pa­lan­kūs orai ma­ži­na pa­ja­mas na­mi­niais paukš­čiais pre­kiau­jan­tiems vers­li­nin­kams. Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne viš­čiu­kus, an­čiu­kus ir ki­tus paukš­čius par­da­vi­nė­jan­tis plun­giš­kis ūki­nin­kas Gin­tau­tas Tra­ku­mas sa­ko, jog jam šių­me­tis pa­va­sa­ris la­bai su­mai­šė vers­lo kor­tas.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Pre­kiau­to­jų ra­jo­ne – ne vie­nas

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne na­mi­nių paukš­čių jau­nik­liai – ga­na pa­klau­si pre­kė. Ir pre­kiau­jan­čių ne vie­nas – ra­jo­ni­nis laik­raš­tis „Mū­sų kraš­tas“ mir­gė­te mir­ga šių pre­kiau­to­jų skel­bi­mų: ka­da ir kur su­stos jų au­to­mo­bi­liai su cyp­sin­čio­mis ir ku­da­kuo­jan­čio­mis pre­kė­mis.

Pre­kiau­to­jai va­žiuo­ja per se­niū­ni­jas ir siū­lo įsi­gy­ti viš­čiu­kų, viš­tų, viš­tai­čių, an­čiu­kų, žą­siu­kų.

Sa­vo ke­lio­nę pre­kiau­to­jai pra­de­da nuo pat ry­to. Štai Šniū­rai­čių kai­me vie­nas iš jų pa­si­ro­do 8.40 val. Bet žmo­nės pra­de­da rink­tis anks­čiau.

Šniū­rai­tiš­kė Ri­ma sa­ko daug me­tų viš­čiu­kus per­kan­ti tik iš plun­giš­kio Gin­tau­to. Esą jo par­duo­da­mi viš­čiu­kai ke­liais cen­tais gal ir bran­ges­ni, ta­čiau pre­kė – pa­ti­ki­ma.

„Aš ge­riau su­mo­kė­siu dau­giau, bet ži­no­siu, kad man jie neiš­lap­sės par­si­neš­ti na­mo“, – sa­kė mo­te­ris. Ji iš plun­giš­kio ūki­nin­ko jau pir­ko 70 viš­čiu­kų, o da­bar atė­jo nu­si­pirk­ti le­sa­lo.

Eu­ge­ni­ja ir­gi gy­rė ūki­nin­ko iš Že­mai­ti­jos pre­kę – esą jo viš­čiu­kai yra pa­skie­py­ti, to­dėl at­spa­res­ni li­goms ir pa­si­kei­tu­sioms lai­ky­mo są­ly­goms. Ji per­ka pus­šim­tį viš­čiu­kų – vie­nai tiek ne­reik­tų, bet juk ir vai­kams ska­nios mė­sos užau­gi­na. Viš­čiu­kai užau­ga per ge­rus tris mė­ne­sius. Svė­rė dvie­jų užau­gu­sių sker­die­ną – du svė­rė 9 ki­log­ra­mus.

Ri­ma sa­kė il­go­kai dve­jo­ju­si pirk­ti viš­čiu­kų ar dar pa­lauk­ti – šal­ta lau­ke, ma­žy­liai ga­li su­šal­ti ("Lai­kau juos vi­ra­li­nė­je, nes viš­čiu­kai la­bai bi­jo šal­čio, skers­vė­jų").

Gy­ve­ni­mas ant ra­tų

Rau­do­nas Plun­gės ra­jo­ne, Pa­ke­rų kai­me ūki­nin­kau­jan­čio Gin­tau­to Tra­ku­mo au­to­bu­siu­kas pa­si­ro­dė be­veik tiks­liai nu­ro­dy­tu lai­ku. Vy­ras ne­tu­ri lai­ko daug­žo­džiau­ti, nes jo gra­fi­kas yra la­bai su­spaus­tas – tuoj pat ten­ka va­žiuo­ti į ki­tą kai­mą.

Kam viš­čiu­kų, kam le­sa­lo mai­šą, o kam dar ir le­syk­lą.

„Ma­no gy­ve­ni­mas – kiek­vie­na die­na ant ra­tų. Net sek­ma­die­niai yra užim­ti. Per dau­ge­lį me­tų pa­žįs­tu žmo­nes, ži­nau, ko jiems rei­kia. Ge­riau­sia pre­ky­ba bū­na ry­tą. Kur at­va­žiuo­ji po pie­tų, pir­ki­mas ne ­toks sėk­min­gas kaip ry­te – žmo­nės gal­vo­ja, kad į va­ka­rą paukš­tu­kai bus jau iš­var­gę, nu­tą­sy­ti. Nors ma­no ma­ši­na yra pri­tai­ky­ta to­kiems ve­žio­ji­mams – įreng­tas tem­pe­ra­tū­ros re­gu­lia­to­rius, ven­ti­lia­ci­ja. Į pa­pras­tą au­to­mo­bi­lį to­kios pre­kės ne­pa­sik­rau­si, jei no­ri, kad ji bū­tų ko­ky­biš­ka“, – sa­ko ūki­nin­kas, viš­čiu­kų at­si­ve­žan­tis iš Vil­niu­je esan­čio paukš­ty­no.

Už­tat an­čiu­kų ir žą­siu­kų tu­ri vež­tis iš Len­ki­jos, nes, anot G. Tra­ku­mo, pas mus rei­kia­mo kie­kio ūki­nin­kai neu­žau­gi­na.

Vie­toj kar­vių – broi­le­riai

Pa­ke­rų ūkį įre­gist­ra­vęs ūki­nin­kas sa­ko pre­kiau­jan­tis vi­so­je Že­mai­ti­jo­je, taip pat Rad­vi­liš­kio, Pas­va­lio, Pa­ne­vė­žio ir Kė­dai­nių ra­jo­nuo­se. Ūkis tu­ri nuo­la­ti­nių klien­tų ir iš kai­my­ni­nės Lat­vi­jos.

Su AB Vil­niaus paukš­ty­nu bend­ra­dar­biau­jan­tis že­mai­tis su tie­kė­jais me­ti­nes su­tar­tis pa­si­ra­šo sau­sio mė­ne­sį, o pro­duk­ci­ją pra­de­da ve­žio­ti ko­vo vi­du­ry­je ir ve­žio­ja maž­daug iki lie­pos mė­ne­sio. Tik šie­met se­zo­no pra­džia su­si­vė­li­no, nes žmo­nės bi­jo­jo pirk­ti viš­čiu­kus, kai nak­ti­mis dar vis šal­tu­kas at­ke­liau­ja.

Ūki­nin­kas pre­kiau­ja ir vie­na­die­niais, ir ke­lių die­nų mė­si­niais viš­čiu­kais (iki mė­ne­sio am­žiaus), apie tri­jų mė­ne­sių viš­tai­tė­mis, ku­rios per­ka­mos dėl kiau­ši­nių, pus­me­čio viš­to­mis.

„Da­bar dau­giau­sia žmo­nės no­ri di­des­nių viš­čiu­kų, maž­daug de­šim­ties die­nų ir di­des­nių. Per die­ną šian­dien par­da­viau apie 300 mė­si­nių viš­čiu­kų. Bū­tų orai ge­res­ni, gal pre­ky­ba bū­tų sėk­min­ges­nė“, – sa­kė ūki­nin­kas.

Anot G. Tra­ki­mo, kai­mo žmo­nės pa­sta­ruo­ju me­tu per­sio­rien­tuo­ja vie­toj kar­vių au­gin­ti viš­čiu­kus, nes kri­tu­sios pie­no su­pir­ki­mo kai­nos jiems ne­ša vien nuo­sto­lius.

„Šian­dien vie­nas žmo­gus nu­si­pir­ko 100 broi­le­rių. Ki­tą sa­vai­tę sa­kė vėl pirk­siąs, kad jie ne­bū­tų vie­no am­žiaus. Jis viš­čiu­kus au­gins vie­toj lai­ky­tų kar­vių“, – pa­sa­ko­jo G. Tra­ku­mas.

Ūki­nin­kas sa­kė dar­bo die­ną pra­de­dan­tis pu­sę pen­kių ry­to – su­si­gau­dan­tis rei­kia­mą kie­kį viš­čiu­kų, viš­tų ir iš­rie­dan­tis į ke­lio­nę, o grįž­tan­tis jau va­ka­re.

Anot G. Tra­ku­mo, jo par­duo­da­mų paukš­čių kai­na, įve­dus eu­rą, ne­pab­ran­go, o kom­bi­nuo­tie­ji le­sa­lai ne­tgi šiek tiek at­pi­go.

Viš­čiu­kų kai­na yra nuo 0,90 iki 2 eu­rų, an­čiu­kų – nuo 1,50 iki 3, žą­siu­kai par­da­vi­nė­ja­mi nuo 4,50 iki 6 eu­rų.

Au­to­rės nuo­tr.

PRE­KY­BA: Pre­ky­bos Šniū­rai­čių kai­me ne­sut­ruk­dė net dar­ga­no­tas oras.

VIŠ­ČIU­KAI: Viš­čiu­kai par­duo­da­mi ir vie­na­die­niai, ir ke­lių die­nų ar sa­vai­čių.

UŽ­SIE­NIE­ČIAI: An­čiu­kai ir žą­siu­kai ve­ža­mi iš Len­ki­jos.

VIŠ­TOS: Paau­gu­sios viš­tai­tės ir viš­tos per­ka­mos dėl kiau­ši­nių.

LE­SYK­LA: Ūki­nin­kas kai­mo žmo­nėms pa­siū­lo ne tik paukš­čių, bet ir le­sa­lo ar le­syk­lų.