Naujausios
Norint suprasti, ar jūsų įrangai tikrai pakanka esamo kompresoriaus, reikia ne tik žinoti jo galingumą, bet ir įvertinti visą suspausto oro ekosistemą.
Nors atrodo, kad oro kompresoriaus pasirinkimas turėtų būti paprastas – praktika rodo kitką. Įranga retai naudojama po vieną, o slėgio pikai, vamzdyno nuostoliai ir darbo režimo skirtumai keičia realų oro poreikį. Dėl to kompresoriaus veikimas gali būti pakankamas ryte, bet trūkti popiet, arba pakankamas vienam įrankiui, bet visiškai nepakankamas, kai įsijungia antras.
Kodėl slėgis krenta, o įrankiai silpnėja net tada, kai kompresorius atrodo pakankamai galingas?
Suspaustas oras turi vieną savybę apie kurią dažnai pamirštama: oro srautas niekada nebūna vienodas visose sistemos vietose. Kiekvienas posūkis, sujungimas, filtras ar drėgmės gaudyklė sumažina oro tėkmę. Jei vamzdynas senas – nuostoliai gali siekti net 20 % ir daugiau. Tai reiškia, kad kompresorius, kuris ant popieriaus pateikia 1000 l/min. – realiai įrankius pasiekia su 800 l/min.
Labai dažna situacija – dirbtuvėse naudojami įrankiai vienu metu „suvalgo“ tiek oro, kad kompresorius nespėja atsistatyti. Veržliasukis praranda galią, dažymo pistoletas purškia nevienodai, o smėliavimo įranga pradeda „čiaudėti“. Visa tai nutinka todėl, kad realus poreikis viršija tai, ką kompresorius gali sukurti ne teorijoje, o praktikoje.
Net 70 % kompresorių gedimų lemia per didelis darbo krūvis. Kai kompresorius priverstas dirbti be perstojo – jis kaista, dėvisi ir praranda efektyvumą, o ilgainiui pradeda reikalauti brangaus remonto.
Stūmoklinis kompresorius Airpress HL 260-25
Oro poreikio skaičiavimas – ne matematika, o tikrovės testas
Norint tiksliai žinoti, ar turimas kompresorius atitinka poreikį, reikia įvertinti įrangą, kuri realiai dirba vienu metu. Kiekvienas įrankis turi oro sunaudojimo normą, tačiau šie skaičiai nurodomi dirbant idealiomis sąlygomis, kurios dirbtuvėse beveik niekada nebūna.
Todėl apskaičiuojant oro poreikį visada verta pridėti saugų rezervą. Jei veržliasukis sunaudoja 350 l/min, o dažymo pistoletas – 250 l/min, realiame darbe jų poreikis gali būti didesnis, ypač jei slėgis svyruoja. Taigi vietoj 600 l/min reikėtų vertinti maždaug 750 l/min. Tai rezervas, kuris leidžia kompresoriui dirbti stabiliai ir neperkaisti.
Kitas svarbus aspektas yra darbo pobūdis. Įrankiai, kurie dirba pulsuojančiu režimu, sukuria oro poreikio šuolius, kurių kompresorius turi nepražiopsoti. Jei kompresoriaus srautas per mažas – kiekvienas pikas sukuria slėgio kritimą, o tai daro tiesioginę įtaką rezultatui.
Kada tikrai aišku, kad kompresoriaus jau nebeužtenka?
Pirmasis signalas – tai, kad kompresorius dirba beveik be sustojimo. Sraigtiniai oro kompresoriai gali dirbti ilgai, tačiau ir jiems reikia laiko atsikvėpti, kad nesumažėtų efektyvumas. Nuolatinis maksimalus režimas yra ženklas, kad kompresorius nebespėja gaminti tiek oro, kiek suvartoja jūsų įranga.
Antras ženklas – slėgio kritimas. Jeigu pas jus darbe įrankiai staiga praranda galią arba dažymo linijoje atsiranda netolygumų, tai dažniausiai reiškia, kad sistemoje slėgis krenta žemiau reikiamos ribos. Kompresorius gali būti teoriškai pajėgus, bet praktiškai jo našumas yra per mažas tam, ką darote šiandien.
Trečias ženklas – didėjančios energijos sąnaudos. Jei kompresorius nuolat veikia didesniu režimu – suvartojama daugiau elektros, o sąskaitos tampa neekonomiškos. Tyrimai rodo, kad 12–18 % energijos praradimų susiję su tuo, kad kompresorius dirba neefektyvioje zonoje, būtent dėl per didelio krūvio.
Kodėl apskaičiuotas oro poreikis padeda išvengti brangių klaidų?
Teisingai įvertintas oro poreikis leidžia suprasti realų darbo apkrovimą, planuoti įrangos ateitį, išvengti energijos švaistymo ir išlaikyti stabilų darbo ritmą. Tai ypač svarbu, kai dirbate su įranga, kuriai reikalingas tolygus slėgis: dažymo sistemomis, lakavimo procesais, smėliavimu ar automatizuotais serviso įrankiais.
Be to, žinodami tikrą poreikį galite numatyti, ar kompresoriaus užteks ateityje, ar verta galvoti apie galingesnį modelį. Tai apsaugo nuo situacijų, kai įsigyjama nauja įranga, bet kompresorius tampa „siauras kaklelis“, stabdantis visą darbo eigą.