Naujausios
Kodėl plovas nėra tik receptas, o procesas?
Didžiausia klaida gaminant plovą – bandyti jį virti kaip paprastus ryžius. Tikras plovas gaminamas sluoksniais, leidžiama kiekvienam ingredientui „atlikti savo vaidmenį“. Mėsa turi iškepti, svogūnai – karamelizuotis, prieskoniai – atiduoti aromatą, o ryžiai – sugerti skonį, bet išlikti birūs. Tai patiekalas, kuris nemėgsta skubos ir netoleruoja kompromisų, ypač kai kalbame apie indą, kuriame jis gaminamas.
Kodėl kazanas yra „plovo širdis“?
Jei yra vienas dalykas, kuris labiausiai skiria „gerą“ plovą nuo „nepamirštamo“, tai indas. Ketaus kazanas tolygiai paskirsto karštį, leidžia palaikyti stabilų troškinimą ir sukuria tą gilų, sodrų skonį, kurio neįmanoma pasiekti plonadugniame puode.
Neatsitiktinai plovo entuziastai renkasi būtent kazanuose gaminamą plovą. Tokių sprendimų galima rasti kamadoclub.lt asortimente, kur ketaus kazanai pritaikyti tiek laužui, tiek kepsninėms.
Ingredientai – paprasti
Skaniausias plovas prasideda nuo tinkamų produktų. Čia svarbi ne įmantrybė, o kokybė. Mėsa turi būti sultinga. Tradiciškai naudojama aviena, bet puikiai tinka ir jautiena ar kiauliena su nedideliu riebalų kiekiu. Ryžiai – ilgagrūdžiai, gerai nuplauti, kad neliktų krakmolo pertekliaus. Svogūnai ir morkos sudaro skonio pagrindą, o prieskoniai – kuminas, kalendra, česnakai, raugerškio uogos – suteikia autentišką aromatą. Svarbu atminti, kad kiekvienas ingredientas turi būti ruošiamas savo laiku, o ne viskas sumetama kartu.
Impregnuotas totoriškas ketaus kazanas su dangčiu
Kepimo pradžia – skonio pamatai
Plovo gaminimas prasideda nuo riebalų įkaitinimo. Kazane jie turi būti tikrai karšti. Tai leidžia mėsai greitai apskrusti, o ne „išleisti“ sultis. Būtent šis etapas sukuria „prasmę“, kuri vėliau persiduoda visam patiekalui.
Kai mėsa apskrunda – ateina svogūnų eilė. Jie ne tik suteikia saldumo, bet ir „nuvalo“ kazano dugną, surenka visą skonį. Tik tada dedamos morkos ir prieskoniai, kurie trumpai pakepinami pamaišant, kad atsiskleistų aromatai.
Vanduo ir ryžiai – momentas, kurio negalima sugadinti
Įpylus vandens – prasideda troškinimas. Skystis turi vos apsemti mėsą ir daržoves. Šiame etape svarbu kantrybė. Kaitra sumažinama, leidžiama skoniams susijungti, troškinama apie 30-40 minučių. Ryžiai dedami tik tada, kai mėsa jau minkšta. Jie suberiami ant viršaus, tolygiai paskirstant per visą paviršių, užpilami vandeniu, kad ryžius apsemtų apie 5-6mm, nemaišomi, leidžiama jiems sugerti aromatingą skystį. Česnako galvutės įspaudžiamos į ryžius. Jos suteikia subtilų, bet atpažįstamą plovo kvapą.
Kodėl plovo negalima maišyti bet kada?
Viena svarbiausių taisyklių – plovas nėra košė. Ryžiai turi garuoti ir brinkti, o ne būti nuolat judinami. Maišymas galimas tik pačioje pabaigoje, kai skystis jau sugertas, o ryžiai – minkšti, bet birūs. Būtent čia atsiskleidžia kazano pranašumas. Jis leidžia palaikyti vienodą temperatūrą be staigių svyravimų.
Paskutinis etapas – kantrybė ir ramybė
Sumažinus kaitrą, pilnai uždarant visas sklendes – plovui duodame poilsio. Kazanas uždengiamas dangčiu, o patiekalas kepsninėje paliekamas 10–15 minučių. Šis etapas dažnai nuvertinamas, bet būtent tada skoniai galutinai susijungia. Tik po to plovas išmaišomas ir patiekiamas. Jei viskas padaryta teisingai, ryžiai bus birūs, mėsa – minkšta, o kvapas toks, kad aplink stalą žmonės rinksis dar prieš pakvietimą.
Kodėl naminis plovas dažnai lenkia restoranų versijas?
Restoranuose plovas dažnai pritaikomas „masėms“ – mažiau riebalų, švelnesni prieskoniai, greitesnis procesas. Namuose, ypač gaminant kazane, galima leisti sau autentiškumą: ilgesnį troškinimą, sodresnį skonį, tikrą aromatą. Tai patiekalas, kuris suartina žmones. Jis gaminamas ilgai, valgomas lėtai ir visada su istorijomis.