Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Kaip neutralizuoti bambeklį?
Mielosios, ką jūs darote, kai jūsiškis namo pareina visas susinvervinęs, pervargęs ir pradeda bambėti? Prisipažinsiu, iš pradžių aš nuoširdžiai bandydavau išklausinėti, kas atsitiko, kokie nemalonumai darbe, ar ką? Po to mano nuoširdumas peraugdavo į nepasitenkinimą, atseit, ko jis čia parneša savo slogias nuotaikas ir problemas į namus, lyg aš pati savų neturėčiau, ir kad atseit aš sau sėdžiu vakare geros nuotaikos (mat jau išmokau greitai susitvarkyti su problemomis), o jis viską sugadina. Ir galiausiai viskas baigdavosi baisingu kivirčiu ir durų trankymu.
Po eilinio tokio durų trankymo, aš supratau, kad man asmeniškai visiškai neapsimoka taip gyventi ir kad aš nebeturiu laiko tokioms nesąmonėms. Ta proga sukviečiau draugių vakarėlį ir nutariau išsiaiškinti, kaip teisingai neutralizuoti bambelį ir iš nemalonios situacijos išeiti su kuo mažiausiais nuostoliais.
Mielosios, gavau tobulą neutralizavimo reakcijos receptą, kuriuo skubu su jumis pasidalinti.
Taigi, kai aiškiai išdėsčiau savo problemą, mūsų jogė-vedų žinovė nusišypsojo tokia atlaidžia šypsena, kad mes visos supratome, jog ji tą paslaptį seniai žinanti ir įvaldžiusi. Iš tiesų, net sunku būtų ją įsivaizduoti trankantis durimis ar keliančią balsą ant savo gražiojo ir jaunojo vegetaro.
Mes ir sužiurome visos tiesiai į ją, tarsi sakydamos: „Na, klok“.
„Mielosios, kai jūsų partneris grįžta pavargęs, piktas ar suirzęs, – pradėjo mūsų jogė, – svarbiausia, nepulkite jo klausinėti, kaip sekėsi ar kaip nesisekė, ar priekaištauti, ko jis neša problemas į namus, ar dar blogiau, kišti jam po akim neapmokėtas sąskaitas bei pasakoti apie jūsų atžalų sunkumus mokykloje“.
Mes visos susižvalgėme ir vieningai supratome, kad darome visas čia išvardytas klaidas. Tad dar įdėmiau suklusome.
„Pagal senuosius šventraščius, yra trys paprasti žingsniai, kuriuos privalote padaryti, kai vyras grįžta namo persisunkęs negatyvizmu. Pirma, nieko neklausinėdamos pasistenkite jį įkišti po dušu, ir svarbiausia, kad jis palįstu su visa galva. Jei gyvenate prie kokio vandens telkinio (prūdelio ar baseinėlio), pasiūlykite jam panirti. Su vandeniu nusiplaus visa neigiama per dieną sukaupta informacija ir problemos. Paprastai jie priešinasi, bet jūsų pareiga juos ten įkišti. Blogiausiu atveju, – išdavė mūsų draugė, – galima ant pakaušio bent pakrapyti vandeniu.
Antra, po šios problemų nuplovimo procedūros būtina jam įsiūlyti pavalgyti. Nori jis to ar nenori, reikia patiekti skanaus ir gražiai papuošto maisto, prikrauti lėkštę ir leisti jam pradėti valgyti. O kai pradės, tai ir užbaigs.
Ir trečia, kai jis pavalgys ir akivaizdžiai aprims, būtinai turite nusiųsti jį bent dvdešimt minučių pogulio. Pamatysite, po šių trijų programos žingsnių pas jus ateis visai šviežutis gražutis, tiesiog naujas žmogus, su kuriuo galėsite maloniai praleisti vakarą“.
Patarimai buvo tokie paprasti ir logiški, kad mums net nekilo noras ginčytis, o tik azartas kuo greičiau tai išbandyti.
Mano eksperimentas atėjo greičiau, nei tikėjausi.
Spėjo draugės išeiti, kai garsiai trinktelėjo durys, ir iš pirmo žvilgsnio supratau, kad maniškį arba atleido iš darbo, arba jis pralošė stambią pinigų sumą, arba mažių mažiausiai žlugo visas jo gyvenimas.
Kitu atveju būčiau tuoj puolusi klausinėti, kas nutiko ir greičiausiai nesusiturėčiau nepradėjusi priekaištauti.
O dabar tiesiog pasakiau: „Mielasis, eik nusiprausk po dušu, kol patieksiu vakarienę“. Adomas dėbtelėjo į mane, kaip į kokią būtybę iš kitos planetos, ir nė žodžio netaręs, klusniai nubindzeno į vonios kambarį. Aš staigiai padariau salotų ir pakepiau fetos sūrio pyrago su bazilikais.
Po dvidešimties minučių jis įėjo į pyragais kvepiančią erdvę ir dar kartą dėbtelėjo į mane. Kai padėjau vaišes jam ant stalo ir paserviravau porcelianines lėkštes, jis be jokių atsikalbinėjimų atsisėdo ir tylomis ėmė doroti maistą.
Mačiau, kaip su kiekvienu kąsniu jo įtampa slūgsta, o raukšlės kaktoje išsilygina. Kai tylomis pavalgė, aš jam pasakiau lygiai taip, kaip moko šventraščiai: „Mielasis, o dabar eik ir prigulk trumpai valandėlei“. Nepatikėsite, jis be žodžių, kaip koks klusnus pacientas, besąlygiškai pasitinkintis daktaru (šiuo atveju, gailestingąja sesele), nuėjo į miegamąjį. Aš dar paiimprovizavau ir prieš miegą paglosčiau jam galvą.
Instrukcija suveikė tiksliai. Po gero pusvalandžio iš miegamojo išlindo labai mielas ir jaukus katinas.
„Ieva, tu tobula moteris“, – pasakė Adomas su didžiuliu susižavėjimu. Aš labai kukliai nusišypsojau ir savo iniciatyva pakišau jam ledų su sirupu.
„Nemalonumai darbe?“ – paklausiau.
„Et, kokie ten nemalonumai, jau žinau, kaip viską sutvarkysiu. Klausyk, gal lekiam kur nuo visko pailsėti, pavyzdžiui, prie jūros?"– meiliai murktelėjo.
„Prie jūros, kaip nuostabu“, – pliaukštelėjau rankomis ir mintyse padėkojau šventraščiams ir visiems šventiesiems ir pasižadėjau nuodugniau išstudijuoti senąsiais žinias, jeigu jau taip veikia.
Ir jūs pabandykite, mielosios, tikrai nuostabiai veikia. Primenu: dušas, maistas, miegas – trys primityvūs poreikiai, ir bambeklis neutralizuotas, vakaras nuostabus, santuoka išgelbėta.
„Blogiausiu atveju galima ant pakaušio bent pakrapyti vandeniu“.
Ieva, tobula bambeklių neutralizuotoja
