Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Kaip ištekėti kontoroje
Mielosios, tikiuosi, jūs esate laimingai ištekėjusios ir su tuo pačiu gyvenate gražiai ir darniai, tada šlovė jums, amen ir aleliuja, ir toliau nebeskaitykite.
Bet ką daryti toms, kurios dar netekėjusios pirmą arba antrą kartą, jaučiasi vienišos, norėtų rasti gyvenimo draugą, bet dirba, pavyzdžiui, nykioje (o gal kaip tik fantastiškoje) kontoroje, kur visi jau vedę (arba tiesiog į jus nežiūri), arba norite ištekinti savo beviltišką draugę arba nuostabią, bet kažkodėl vienišą dukrą, ir taip toliau, ir taip toliau.
Papasakosiu jums vieną būdą, kuris, klinikinių tyrimų duomenimis, suveikia šimtu procentų.
Taigi, viskas kaip visada prasidėjo nuo draugių vakarėlio, kurio metu mano vienišos draugės pasiguodė, kad atseit joms nėra šansų susirasti vyro, mat jos dirba nuo ryto iki vakaro, o tokių laisvų padorių jaunikių kažkaip aplink nesipainioja.
Situacija turbūt pažįstama, ar ne?
Prasidėjus tokioms temoms, kaip visada, išmintingai prabilo mūsų draugė jogė, kuri nuolat važinėja po visokius tobulėjimo kursus ir, kartais ima rodytis, yra perpratusi visas būties paslaptis ir apskritai yra visokių santykių ekspertė.
Jos pačios šeimyninis gyvenimas, tiesa, nusisekė iš trečio karto, bet, kaip ji pati teigia, tokia jos karma. Na, bet ta karma dabar jai surado labai gražaus kūno ir sielos, gerokai jaunesnį vyrą, tad gal ir galima jos paklausyti.
Jogė, maloningai žvelgdama į mūsų vienišas drauges, dirbančias biudžetinėse ir nebiudžetinėse įstaigose, kur nieko gero ir laisvo, regis, nėra, pradėjo nuo praktinės užduoties.
Pirmiausia, kiekvieną pirmadienį jos turinčios į darbą atnešti po skardą prikeptų pyragų ar pyragėlių ir su plačia šypsena pavaišinti visus bendradarbius – ir vyrus, ir moteris, ir senus, ir jaunus, žodžiu, pavalgydinti visą segmentą. Tai būtų minimalios pradinės investicijos į laimingą santuoką. Ir taip elgtis kiekvieną pirmadienį be jokių išimčių. Maždaug po mėnesio visai kontorai susiformuos Pavlovo refleksas (kas nežinot, pragūglinkit) ir pirmadienio rytais prasidės seilėtekis.
Ilgainiui, tęsė išmintingoji santykių ekspertė, jei kontoroje yra bent vienas vienišas vyras, jam nebeliks jokių šansų jums nepasipiršti. Netgi jei jo laukia kokia ilgakojė gražuolė, kuri jį dažniau išsekina, negu pamaitina, jis greitai teisingai susidėlios prioritetus. O jei nesusidėlios, jums tokio ir nereikia, nes su juo būtumėt nelaiminga.
Klausimas, o jeigu kontoroje vienos moterys ir laimingai susituokę vyrai su vaikais? Nieko baisaus, patikino ekspertė. Moterys apskritai yra linkusios piršliauti, visos jos turi vienišų brolių, draugų, o gal sūnų (nelygu jūsų amžiaus grupė), kuriems būtinai prie progos užsimins, kad „pas mus kontoroje yra labai maloni mergina, kuri kiekvieną pirmadienį atneša prikepusi skaniausių pyragų, ir tu būtinai turi su ja susipažinti“.
O kontoros vyrai, susėdę prie alaus ar kur pirtyje, būtinai pabandys jums išpiršti savo vienišus draugus, linkėdami jiems ir jums kuo geriausios kloties.
Taigi, garantavo jogė, nepraeis nė pusės metų, ir jūs būsite laisva valia ar prievarta supiršta ir ištekinta. Ir netgi turėsite, iš ko rinktis. Tik reikia laikytis instrukcijos: dalijant pyragą reikalinga šypsena ir akių kontaktas, kad žmonės suprastų, kad jūs tiesiog iš geros širdies kepate tuos pyragus.
Tada mes visos prisiminėme, kaip suviliojome savo vyrus. Ir, patikėkite, visos radome istorijų, kad jie mums pasipiršo po kai kurių kulinarinių bandymų.
Aš, pavyzdžiui, savo Adomą prisiviliojau sumuštiniais su tada deficitiniais šprotais, kurių man parūpindavo konservų fabrike dirbusi tetulė. Adomas žinojo, kad į pasimatymą aš būtinai ateisiu pritepusi jam batono su sviestu ir šprotais, kuriuos jis, nuolat alkanas studentas, tiesiog dievindavo. Kartą man net yra prisipažinęs, kad jei ne tie šprotai, nežinia, kaip dar būtų buvę.
Ir kai tik jis mane pamatydavo, atplasnojant siaura gatvele iš tolo, jam iškart pradėdavo skirtis seilės.
Nors bučiuojantis Adomas ir dvokdavo šprotais, po pusmečio jis man pasipiršo.
Mūsų vienišos draugės pasirašė šiam eksperimentui ir juokais ar rimtai įsipareigojo pusę metų sąžiningai kepti pyragus ir tempti juos į kontorą. O mes stebėsime eksperimentą ir sąžiningai į lentelę surašinėsime rezultatus.
Taigi, mielosios, jei esate vienišos ir ieškote draugo, junkitės prie mūsų mokslinio eksperimento, nepaniekinkite liaudies išminties, empyriškai paremtos Pavlovo eksperimentais, ir rudenį kelsime vestuves.
Ieva, šprotų sužadėtinė
