Naujausios
Kaip įsirengti alpinariumą?
Konsultuoja Šiaulių universiteto Botanikos sodo, kuriame įrengtas maždaug 8 arų alpinariumas ir keletas eksperimentinių alpinariumų su daugiau nei 900 rūšių kalnų augalų, jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta Vainorienė.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Alpinariumo pradžia
— Kaip išsirinkti vietą alpinariumui?
— Alpinariumą galima įrengti pietinėje sklypo pusėje. Tada reikia pagalvoti apie jo priedangą nuo tiesioginių saulės spindulių, nes alpinariume auginami kalnų augalai, kurių ne visos rūšys atlaiko nuolatinę saulės kaitrą. Tokia priedanga gali tapti aukštesni akmenys ar krūmai, pasodinti greta alpinariumo ir bent dalį dienos jį paslepiantys pavėsyje. Jei priedangos nenorite, pietinės pusės alpinariumui rinkitės tokioms sąlygoms pritaikytus augalus.
Alpinariumas gali būti rengiamas ir šiaurinėje sklypo pusėje, tačiau, kaip ir pietinės pusės atveju, tai nėra idealiausios sąlygos augalams. Šiuo atveju reikia rinktis vėsesnėmis sąlygomis augančius augalus iš žemiau kalnuose, net daugiau miškuose augančiųjų pakopos.
Geriausiai alpinariumams rinktis vakarinę arba rytinę sklypo pusę.
— Ką daryti, jei sklype nėra alpinariumui tinkamos nuokalnės?
— Žinoma, alpinariumui idealus — nelygus sklypas su nuokalne, kurioje galima įrengti alpinariumą terasomis (aukštais). Blogiausia, kai sklypo paviršius — lygus. Tuomet aukštas alpinariumui supiltas kalniukas atrodys nenatūraliai, harmoningai neįsilies į aplinką. Išeitis — žemesnis pakilimas alpinariumui.
Pirmiausia, rengiant alpinariumą, reikia pasirūpinti drenažu. Jei sklypo dirvožemis — smėlingas, jo nereikia, tačiau sunkesniam dirvožemiui būtinas 30 — 50 centimetrų drenažas. Tam tinka statybinis laužas, pavyzdžiui, plytų nuolaužos, smulkesni akmenys. Ant jų reikėtų užpilti tiek pat žvyro, o ant viršaus — dirvožemio. Alpinariumams dažniausiai naudojamas maišytas dirvožemis, kurį sudaro dvi dalys juodžemio, viena dalis durpių ir viena dalis smėlio. Žinoma, jei planuojate auginti retesnius ir lepesnius kalnų augalus jiems reikės sudaryti tinkamus dirvožemio mišinius.
Jei alpinariumo dirvožemiui naudosite sklype esančią sodo žemę, galima išnaudoti duobę, kuri liks ją iškasus. Kitas alpinariumas gali būti įrengiamas ir duobėje. Taip suformuosite įdomesnį reljefą.
— Kokie akmenys — tinkamiausi ir kaip juos dėlioti?
— Lietuvoje alpinariumams daugiausia naudojame lauko riedulius (magminės kilmės uolienas), tačiau jie neturėtų būti taisyklingai apvalūs. Geriau rinkis įdomesnių, įvairesnių formų akmenis. Taip pat galima naudoti dolomitą, tufus. Dolomitas tinka ne visiems augalams, nes skalaujamas vandens jis šarmina dirvą. Nors dauguma kalnų augalų mėgsta šarmingą dirvožemį, tačiau ne visi, pavyzdžiui, jis netinka žemaūgiams rododendrams, kurie geriausia auga rūgščiame dirvožemyje.
Akmenys alpinariume turi būti guldomi ant plačiausios plokštumos, o ne statomi aštriomis briaunomis į viršų. Statomi akmenys gali būti tik specialiai siekiant sukurti tam tikrą alpinariumo akcentą. Pavyzdžiui, savo botanikos sode turime Himalajų augalams sukurtą nedidelį alpinariumą, kurio beveik visi akmenys sustatyti aštriomis briaunomis į viršų. Tai darėme, norėdami sukurti aukštų kalnų įspūdį.
Dėliodami akmenis, turėtumėte prisiminti, kad šie labiausiai reikalingi ne alpinariumo estetiniam grožiui, o jame augsiantiems augalams. Pasislėpę už akmenų, prie jų prisišlieję augalai išsaugo šilumą ir drėgmę, gauna pavėsį. Nužydėjusių augalų sėklos geriausiai sudygsta iš po akmenų.
Augalai ir tolimesnė jų priežiūra
— Kokius augalus patartumėte rinktis alpinariumams?
— Miniatiūrininiams alpinariumams siūlyčiau rinktis daugiamečius, žemaūgius, besidriekiančius, tankiais kerais augančius, visžalius augalus, kurie alpinariumą puoš ištisus metus.
Kokie augalai tinkamiausia auginti Lietuvos klimato sąlygoms? Tokių nėra daug. Kalnų augalai nebijo šalčių, nuo jų kalnuose apsaugo sniego danga, todėl Lietuvoje jiems pavojingiausi žiemos atlydžiai. Tačiau Lietuvoje nuo seno auginami ir puikiai auga iš kalnų kilę augalai: laibeniai, įvairių spalvų žiedais pražystančios uolaskėlės, raktažolės, flioksai, vaisginos, vaistučiai, šilagėlės, krokai, žemaūgės tulpės, ankstos. Pietinėje pusėje esančiame alpinariume puikiai augs šilokai ir perkūnropės. Žinoma, alpinariume gali augti ir vienas-kitas spygliuotis, tačiau būtinai — žemaūgis, per 10— 15 metų užaugantis tik iki 50 centimetrų: kagadys, eglė.
Nors dažnai žmonės nori, kad augalai alpinariumuose žydėtų visą vasarą, juose reikėtų vengti ryškiaspalvių, dideliais žiedais pražystančių begonijų, serenčių. Tačiau, jei vis dėlto norite visą vasarą žydinčio alpinariumo, jam parinkite keletą žydinčių žemaūgių vienmečių augalų, pavyzdžiui, lobelijų.
— Kaip ateityje prižiūrėti šiuos augalus?
— Kai augalus susodiname į alpinariumą, dirvožemį aplink juos reikėtų užberti skalda ar praplautu žvyru. Natūraliomis sąlygomis kalnų augalai auga nederlingame dirvožemyje, todėl pernelyg gerų sąlygų jiems nereikėtų sukurti. Tuomet jie mažiau žydės. Ir azoto trąšomis alpinariumų augalus reikia tręšti labai saikingai, geriau rinktis fosforą, kalį, kitaip žydintys augalai bus dosnūs lapų, bet ne žiedų.
Žinoma, jei trūksta vandens, augalus reikia laistyti. Tačiau to nereikėtų daryti karštos dienos vidurdienį, geriau laistyti anksti ryte arba vėlai vakare. Per saulėkaitą palaistyti tankiakeriai augalai ima pūti iš vidaus, nes jiems būna per daug drėgmės ir šilumos.
Rudenį, kai augalai baigia vegetaciją, nudžiuvusių augalų dalių geriau nekarpyti, kad žiemą juose užsilaikytų nuo šalčio apsaugantis sniegas. Retesnes, lepesnes, reiklesnes augalų rūšis reikėtų žiemai uždengti eglišakiais, bijančius vandens augalus patarčiau paslėpti po permatomu plastiku, kad jie gautų šviesos.
Jei augalai smarkiai išplinta, pavyzdžiui, tai dažnai nutinka cimbaliarijoms, jų augimo plotą reikėtų mažinti.
ALPINARIUMAS: Šiaulių universiteto Botanikos sodo alpinariumas — kolekcinis, jo įrengimo tikslas — parodyti kuo didesnę augalų įvairovę. Privačiam alpinariume reikėtų labiau tarpusavyje derinti skirtingus augalus, jų nebūtinai turi būti daug ir įvairių.
PATARIMAS: Raminta Vainorienė perspėja, kad galutinis alpinariumo vaizdas turėtų priminti ne lysvę, kurioje vienas augalas nuo kito atskirtas ruoželiu dirvožemio, bet spalvotą kilimą. Jame vieni augalai turi švelniai pereiti į kitus, o jų tarpus užpildyti plautas žvyras arba skalda.
PALYGINIMAS: Akmenys alpinariume turi būti guldomi, o ne statomi, nebent to reikalauja sumanymas. Pavyzdžiui, Šiaulių universiteto Botanikos sode akmenys sustatyti, nes tarp jų pasodinti Himalajų augalai.
ŽYDĖJIMAS: Violetiniais žiedais jau pasipuošė vaisginos, rožiniais — flioksai.
PERKŪNROPĖS: Tai nelepūs sukulentiniai augalai, gebantys savo lapuose sukaupti vandens atsargas, kurias naudoja, kai šio trūksta. Todėl jie gali augti ir saulėkaitoje, smėlingame dirvožemyje.
PLYŠIAI: Dolomito akmenys sustatyti šonu, nes šis alpinariumas skirtas reikliausiems kalnų plyšiuose augantiems augalams.
PAVĖSIS: Pietinėje sklypo dalyje įrengtam alpinariumui pavėsį padės sukurti aukštesnis, šalia jo pasodintas krūmas.
Jono TAMULIO nuotr.