Naujausios
Kaimo turizmo sodybas gelbsti sugrįžtuvės
Praėję metai daugeliui kaimo turizmo sodybų buvo prastesni negu užpraėję. Kai kurie sodybų šeimininkai atsisako šio verslo. Tačiau paskutiniaisiais metais ima ryškėti nauja tendencija , leidžianti šiai verslo šakai išgyventi. Sodybas gelbsti iš užsienio atostogų grįžtantys tautiečiai, kurie kaimo turizmo sodybose kelia vestuves, krikštynas, rengia giminės ir draugų susitikimus.
Regina MUSNECKIENĖ
Patogiausia - kaimo turizmo sodybose
Kelmės rajono Daukintiškės kaime gyvenančių Apulskių dvi dukros gyvena Anglijoje. Tačiau kasmet grįžta pasisvečiuoti į Lietuvą. Su kelione į Lietuvą tapatina ir kai kuriuos svarbiausius savo gyvenimo momentus. Anūkė Sandra, sugrįžusi į Lietuvą, susituokė Kražių bažnyčioje. Vestuvėms pokylių salę nuomavo kaimo turizmo sodyboje. Vasarą ketina vesti ir anūkas Ovidijus. Vestuvės taip pat įvyks Lietuvoje, kaimo turizmo sodyboje.
Tėvai dukrų ir anūkų sugrįžtuvėms specialiai restauravo seną svirną, kad turėtų kur apsistoti. Čia rengiamos anūkų ir proanūkių krikštynos. Tačiau didesniam pokyliui tenka nuomoti salę.
Kukečių seniūnijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos vadybininkė Lina Augytė sako, jog iš užsienio grįžtantys lietuvaičiai — vieni dažniausių jų svečių. Jie čia rengia vaikų krikštynas, vestuves. Būdami užsienyje jie pasiilgsta draugų, giminaičių, todėl vienas užsienyje padirbėjęs žmogus kartais per kelių savaičių viešnagę Lietuvoje surengia kelis susitikimus, giminaičiams pristato savo nuotakas ar jaunikius iš egzotiškų šalių.
Per šventes į sodybas rinkosi jaunimas
Pasak Linos Augytės, praėjusios Kalėdų ir Naujųjų Metų šventės šiemet nebuvo tokios pelningos kaip užpernai. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, paprastai, užsakantys brangesnes ir prabangesnes sales, liko švęsti namuose. Sodybose pasilinksminti panoro tik jaunimas. Jie apsiribojo pigesnėmis paslaugomis — populiariausia buvo pirtis ir priepirtis. Pernai buvo išnuomotos ir mažesnės patalpos, šildomos elektra. Šiemet jų dėl negausių svečių nė neapsimokėjo šildyti.
„Kai suskaičiavome visas išlaidas, po švenčių liko tik 60 litų pelno,“ — pasakoja Lina Augytė.
Prieš pusmetį Paverpenyje įsikūrusios stovyklavietės savininkė Gitana Slavinskienė taip pat tvirtino, jog salę per šventes dažniausia nuomavo studentai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Draugų rate šventes panoro praleisti jaunos šeimos.
„Nė neskaičiavom, kiek pajamų gavom per šventes, — pasakoja Gitana. — Vistiek kol kas viską sudedame į sodybą. Pirkome kubilą. Dabar įrenginėjame pirtį, nes daugelis klientų pageidauja pasilepinti pirtyje. Norime tobulėti, neatsilikti nuo kitų tuo verslu užsiimančių.“
Kaimo turizmas — iškreiptas
Kaimo turizmo sodybos šeimininkė Jūratė Steponavičienė mano, jog kaimo turizmo sąvoka Lietuvoje šiuo metu iškreipta. Kaimo turizmas turėtų būti ramus poilsis gražioje aplinkoje, gamtos prieglobstyje. Tačiau kol kas kaimo turizmo sodybos tarnauja tik pasilinksminimams. Salės nuomojamos pobūviams.
„Dirbame jau trečiąjį sezoną. Mūsų objektas — didelis. Orientuojamės į didelį būrį svečių, suteikiame geras sąlygas poilsiui, — pasakoja Jūratė Steponavičienė. — Sėkmingiausi buvo pirmieji metai. Mūsų sodyboje buvo rengiamos konferencijos. Apsistodavo kelios dešimtys jų dalyvių. Per antruosius ir trečiuosius metus konferencijų labai sumažėjo. Įmonės, matyt, taip pat taupo pinigus.
Sodybos šeimininkės nuomone, tikrasis kaimo turizmas — ateities verslas. Kol kas jis — nepelningas, nes lietuviai savęs nemyli, neleidžia sau ramaus poilsio, pabuvimo be rūpesčių. Kai kurie šviesuliai jau matyti. Pavyzdžiui, trumpą poilsį kaimo turizmo sodyboje tėvams padovanoja vaikai. Kartais kokia proga jubiliatams tokią dovaną įteikia bendradarbiai.
Sodybos šeimininkė svarsto, ar neperorientuoti veiklos. Gal pavyzdžiui, vietoj kaimo turizmo sodybos padaryti viešbutį ar užsiimti kitokia veikla.
STRUČIAI: Sukurti patrauklią kaimo turizmo sodybą reikia daug investicijų. „Ąžuolų slėnyje“ klientai gali paganyti akis į stručius ir paragauti strutienos.
TOBULĖJIMAS: Gitanos ir Mindaugo Slavinskų šeima savo rankomis sukūrė kaimo turizmo stovyklavietę . Dabar ją tobulina — nupirko kubilą ir įrenginėja pirtį. Per pusmetį veiklos stovyklavietėje buvo nemažai lankytojų.
GELBĖTOJAI: Dideliame plote išsidėstę kaimo turizmo sodybos pastatai. Sodybos vadybininkė Lina Augytė sako, jog dažniausia čia pailsėti ir pasilinksminti pageidauja jaunimas ir iš užsienio atostogų sugrįžę žmonės, čia rengiantys susitikimus su draugais ir giminaičiais.
ATEITIS: „Ąžuolų slėnio“ kaimo turizmo sodybos šeimininkė Jūratė Steponavičienė sako, jog kaimo turizmas — ateities verslas. Kol kas jo sąvoka iškreipta.
VAIZDAI: Didžiulėje „Miego klinikos“ teritorijoje daug medinių pastatų, skirtų įvairiam poilsiui.
Autorės nuotr.