Naujausios
Kai medelis tampa problema
Ruduo, daugelis stvers kastuvus ir skubės pasodinti medelį prie savo namo, parke ar dar kitur. Tačiau medelis po kelių dešimtmečių užauga, tampa medžiu.
„Nukirskite!“- maldauja gyventojai, dešimtmečius gyvenantys užaugusių medžių kaimynystėje. Vos keli metrai nuo daugiabučio namo pamatų pasodintas medelis jau susilygino su penkiaaukščiu namu, jo laja užstoja šviesą kelių aukštų gyventojams, medžio šakos įžūliai lenda pro langus, o šaknys ardo namo pamatus.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Purto lapus į 4 aukšto balkoną
Šiaulių Dainų gatvės 20 daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai „Šiaulių kraštui“ skundėsi nebegalintys gyventi kaimynystėje greta dviejų, jų tvirtinimu, milžiniškų liepų.
„Medžiai auga lyg išprotėję, jų laja užstoja saulę virtuvėje ir kambaryje nuo ryto iki vakaro. Žiemą vasarą gyvename tarsi rūsyje, — kalbėjo nenorėjusi viešai prisistatyti moteris.–Vienas medis nuo namo pamatų pasodintas už kokių trijų metrų, kitas — vos už dviejų. Medžių viršūnės jau siekia ketvirtą penktą aukštus. Bendrija iš savivaldybės leidimą kirsti medžius gavo pavasarį, tačiau jokie darbai nevyksta. Kodėl?“
Moteris aimanavo ne tik dėl medžių lajos užstojamos šviesos, bet ir dėl nuolat šakose dūzgiančių bičių. Juk tai liepa! Jos kvapniuose žieduose bitės renka medų, tad atidaryk langą, ir į kambarį jų kaipmat priskrenda!
To paties namo ketvirto aukšto gyventoja Gražina kalbėjo ramiai. „Gyvenu ketvirtame aukšte, matau tik “viršūnėles“, visas patamsis — antrame ir trečiame aukštuose. Mano bute medis šviesos dar neužstoja, tačiau nestiklintame balkone visada pilna lapų bei šiukšlių, ir vabzdžiai nuolat dūzgia.“
Norėjo nusikirsti gyventojai
Pasak Violetos Gutmanienės, šio daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus leidimą nukirsti dvi liepas, augančias greta namo, išdavė šių metų kovo 10 dieną. Leidimas buvo duotas ne tik todėl, jog dešimtyje butų medžių lajos užstoja šviesą, pro langus į butus vasarą veržiasi vabzdžiai. Medžius leista kirsti nustačius, kad liepų šaknys negailestingai ardo namo pamatus ir kelia rimtą pavojų visam statiniui.
Anot V. Gutmanienės, medžiai jau turėjo būti nukirsti ir išvežti privačia iniciatyva. Pavasarį, gavus savivaldybės leidimą, net trys šeimos pareiškė norą nusikirsti ir išsivežti medžius savo lėšomis ir savo reikmėms. Deja, taip neįvyko. Matyt, medžius nusikirsti ketinę žmonės pasiskaičiavo, kad jiems tai per brangiai atsieisią.
„Laukėme visą pavasarį, vasarą, prasidėjo ruduo. Savanorių įsigyti liepos medienos nebeliko. Gautą leidimą kirsti medžius dabar turiu grąžinti į Šiaulių miesto savivaldybę. Lauksime, kada šie medžiai bus nukirsti savivaldybės lėšomis bendra tvarka,“ — teigia V. Gutmanienė.
Pasodino „Šiaulių apželdinimas“
Bendrijos pirmininkė V. Gutmanienė su šeima Dainų gatvės 20-ame name gyvena nuo šio namo pastatymo — 1979 metų. Dvi liepos buvo pasodintos netrukus po to, kai ji atsikėlė į naują namą. Beje, medžius sodino ne gyventojai, o tuometinio „Šiaulių apželdinimo“ tresto darbuotojai. Štai tokia likimo ironija.
„Tuomet buvome jauni ir nieko neišmanėme, — pripažįsta V. Gutmanienė. — Sodinamas medis simbolizavo grožį, o koks turi būti atstumas nuo pastato iki medžio — nebuvo svarbu.“
Dvi liepos greta 30-ies butų namo augo sparčiai, tačiau gyventojai kurį laiką nesiskundė.
Maždaug prieš metus gyventojai, prie kurių langų šie medžiai auga, pradėjo pirmininkei kalbėti, kad medžius reikėtų kirsti, nes lajos užstoja šviesą, medžių šakos lenda pro langus, juos aptaško varvantis lipalas, liepų šakose dūzgia ir į kambarius pro atvirus langus skrenda vabzdžiai.
Už nukirtimą — 500-600 litų
„Nukirsti didelį sveiką medį greitai nepavyksta“, — sako UAB “Šiaulių apželdinimas“ direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Barkauskas
Vien iš miesto savivaldybės bendrovė turi apie 400 leidimų medžių ir krūmų kirtimo bei genėjimo darbams, tačiau savivaldybė neturi lėšų visiems darbams apmokėti. „Pirmiausia kertame avarinius medžius, tuos, kurie gali nulūžti, nugriūti, sutrikdyti eismą, prispausti žmogų.“
Jeigu daugiabučių namų bendrijos turi pinigų užsimokėti už paslaugas, „Šiaulių apželdinimas“ dirba ir pagal jų užsakymus. Vieno didelio medžio nukirtimas kainuoja ne mažiau kaip 500-600 litų. Šiam darbui reikalinga įvairi technika: ir kranas- bokštelis, ir automobilis nukirstą medį išvežti. “Tokio didelio medžio šiaip nenuversi. Jį reikia kirsti ir leisti dalimis į apačią. Pradedi nuo viršūnės ir dirbi, žiūrėdamas kur numesti kiekvieną šaką, — pasakojo V. Barkauskas. — Būna atvejų, kai nuvažiuoji dirbti, o kiemo aikštelėje pristatyta automobilių, negali privažiuoti. Automobilio savininkas pro langą pasižiūri, bet išvaryti iš aikštelės savo mašinos neskuba.“
Kaimynai nėra geranoriški
Pasak V. Barkausko, didžiausias nemalonumas yra tai, kad prie kiekvieno medžio atsiranda medžio saugotojų, kyla triukšmas. Nepaisant to, kad yra gautas miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus leidimas medį kirsti, kad dauguma namo gyventojų kirtimui pritarė, o be šito pritarimo yra ir kitos objektyvios priežastys: pavyzdžiui, medžio šaknys ardo namo pamatus.
„Kaimynas kaimynui nėra geranoriškas, — daro išvadą Vaidotas Barkauskas.–Tas, kuris gyvena ne medžio šešėlyje — tam gražu, jis neturi problemų, todėl neleidžia medžio kirsti. Gyvenantiems greta medžio tų problemų — aibė. Vieniems pro langus lenda topolių šakos, ir žmonės skundžiasi alergija, kitiems saulės šviesą lyg siena užstoja eglės, tretiems į balkonus laša liepų medus.“
Prašymų dėl medžių iškirtimo, pasak Vaidoto Barkausko, šiemet itin daug. Ir ne tik dėl medžių, pažeistų per vasarą siautusių viesulų. Ne vienam daugiabučio namo gyventojui problema tampa bujojantis sveikas medis su vešlia lapija.
Kertami tik avariniai medžiai
Dainų gatvės namo gyventojai toli gražu nėra vieniši savo prašymuose. Lyros gatvės 22 namo gyventojai skundžiasi dėl arti namo augančios ir šviesą užstojančios kaštonų eilės. Kito Lyros gatvės namo gyventojai — dėl penkiaaukštį namą jau praaugusių, namo pamatus ardančių beržų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresnioji specialistė Henrita Giedraitienė „Šiaulių kraštą“ patikino, kad yra gauta apie 400 leidimų kirsti ir genėti medžius. “Šiuo metu miesto savivaldybė, atsižvelgdama į finansines galimybes, tvarko tik avarinius medžius, kurie kelia grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Atskirais atvejais prie daugiabučių namų tvarkomi ir medžiai, pavojingi gyventojams,“–sakė H. Giedraitienė.
Iš viso medžių genėjimo ir kirtimo darbams šiais metais biudžete buvo numatyta 160 tūkstančių litų.
„Medžiai auga lyg išprotėję, jų laja užstoja saulę virtuvėje ir kambaryje nuo ryto iki vakaro
Laimutės ZIMKIENĖS nuotraukos
LIEPOS. Prieš trisdešimt metų dvi liepas prie Dainų g.20 namo pasodino „Šiaulių apželdinimo“ tresto darbuotojai.
ĮŽŪLUMAS. Liepa nesidrovėdama lenda pro langą.
AUKŠTIS. Pažiūrėti, kiek pagelto liepos lapeliai galima ir iš ketvirto aukšto.
SIENA. Lyros gatvės 22 namo gyventojai už tokios kaštonų eilės jaučiasi lyg už sienos.
PANORAMA. Medžiai ir namai. Medžiai didesni!
EGLĖ. Kažkada ji buvo eglutė.
Kartais geriau sodinti gėles, ne medį
Palmira Lukošienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė:
- Kiekvieną medžio kirtimo atvejį savivaldybės komisija įvertina atskirai ir priima individualius sprendimus, remdamasi LR Želdynų įstatymu, poįstatyminiais aktais bei Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.
Neatlygintinai leidžiama kirsti nudžiūvusius, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus, apdegusius, išpuvusius, pasvirusius didesniu nei 45 laipsnių kampu, ir kai pasvirimas nuolat didėja, pažeistus stiebo ir šaknų puviniu medžius. Dėl šitų priežasčių medžiai kertami dažniausiai. Tai pat išduodami leidimai kirsti medžius, užpultus vabzdžių ir kenkėjų ligų, augančius ant pastatų stogų, pamatų ir kitų jų dalių, vykdant kraštovaizdžio formavimą.
Sveiki medžiai kertami tuomet, kai užauga per arti namo ir pradeda griauti jo pamatus — toks yra Dainų g.20 namo atvejis — arba kai kelia dideles apšviestumo problemas, dėl kurių žmogaus gyvenimo sąlygos labai suprastėja. Tuomet reikalingas daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimas arba Visuomenės sveikatos centro pažyma apie per mažą apšviestumą bute. Pakanka tokią pažymą gauti bent vienam gyventojui, ir medis bus leidžiamas kirsti. Žinoma, kirsti leidžiama tik tada, kai medžio genėjimas padėties nebegelbsti.
Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Liepos prie Dainų g. 20 namo būtų kertamos ir be gyventojų sutikimo, nes jau pakenkė pastato pamatams. Gali būti ir kitokia situacija: medis auga arti statinio, bet pavojaus nekelia, jo niekas ir nekirs. Skirtingos situacijos susidariusios ir tada, kai vieniems gyventojams prie langų auga beržas, turintis ažūrinę lają, o kitiems — eglė. Beržo lajos žala buto apšviestumui daug mažesnė negu eglės. Jei nė vienas gyventojas neturi Visuomenės sveikatos centro pažymos dėl per mažo apšviestumo, komisija į tai atsižvelgs, ir neduos leidimo nukirsti beržą, o nukirsti eglę gali leisti.
Sodindami medžius, žmonės nori sukurti grožį, nori gero. Tačiau nežinodami prisodina želdinių ir per arti namų, ir virš įvairių trasų, Paskui ateina laikas rekonstruoti trasą ar įvyksta avarija, ir nori nenori mes priversti leisti kirsti tuos želdinius.
Medis sodinamas ne arčiau kaip 5 metrai nuo namo, jeigu toje namo pusėje nėra langų. Namo pusėje, kurioje yra langai, sodinamo medžio atstumas nuo pastato turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
Prieš sodinant medį prie namo reikia ypač galvoti. Kartais geriau sodinti gėles, o ne medį.
Laimutės ZIMKIENĖS nuotrauka
PASIŪLYMAS. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė sako, jog kartais geriau prie namo sodinti gėles, o ne medį.