Naujausios
Šiame tekste – ne sausos teorijos, o realūs pavyzdžiai, kaip matematikos žaidimai vaikams gali keisti požiūrį. Ir ne tik keisti – padėti vaikui augti, smalsauti ir net susidraugauti su skaičiais.
Pamirškite vadovėlius. Pradėkite nuo kasdienybės
Matematika gyvena ne tik sąsiuviniuose. Ji slepiasi tarp monetų kišenėje, ingredientų kiekių ant receptų, net kortų žaidimuose.
Vaikas nesupranta, kodėl reikia mokytis daugybos? Padėkite jam kepti sausainius. Paprašykite išmatuoti 3 puodelius miltų. O tada – padauginti viską iš dviejų. Reikia daugiau žaidimo? Tegul skaičiuoja, kiek sausainių išeina vienam žmogui, jei šeimoje yra 5 žmonės. Staiga matematika tampa gyva.
Matematikos žaidimai vaikams – kelias į šypseną, ne į ašaras
Jeigu vaikas nemėgsta mokytis, labai tikėtina, kad jis bijo nesėkmės. Žaidimas padeda šią baimę nustumti. Kai vaikas žaidžia, jis mokosi to nė nepastebėdamas.
Galite pradėti nuo klasikinio „UNO“, kur reikia skaičiuoti taškus. Arba pasidarykite žaidimą patys:
● Sudėk dėlionę su veidais ir skaičiais: koks skaičius reiškia kiek šypsenų?
● Mėtykite kauliukus ir skaičiuokite: kiek kartų iškris lyginis skaičius?
● Rask paslėptus skaičius kambaryje: kaip orientacinis žaidimas – kas greičiau suras 3 daiktus su skaičiais?
Svarbiausia – ne sudėtingumas, o džiaugsmas. Kai vaikas juokiasi, jo smegenys atviresnės mokymuisi.
Namuose galima daugiau nei manote – eksperimentai vaikams su skaičiais
Skaičiai nėra vien tik sausas faktas. Jie gali tapti paslaptimi, kurią vaikas nori išnarplioti.
Siūlomi eksperimentai vaikams, pavyzdžiui: kiek vandens tilps į 3 skirtingo dydžio stiklines? Duokite užrašų lapą, tegul matuoja, lygina, piešia. Matematika čia tampa įrankiu tyrimui, o ne „baudžiančia mokytoja“.
Kitas variantas – pamatuoti, kiek laiko užtrunka atlikti įvairias veiklas (pvz., susitvarkyti kambarį, nueiti iki virtuvės). Vaikas laikrodį ima į rankas, skaičiuoja, lygina – tai žingsnis link suvokimo, kaip matematika veikia laiką.
Ką daryti, kai vaikas sako „nepatinka“?
Galima reaguoti griežtai, o galima – švelniai, bet tvirtai. Svarbiausia – nepriversti, bet parodyti, kad matematika nėra priešas.
Kartais užtenka labai mažų žingsnių. Pokalbio. Kartu atlikto žaidimo. Dalelės pasididžiavimo. Ir po truputį vaikas pamato: čia nėra grėsmės. Čia gali būti įdomu.
Ir paskutinis patarimas
Nebijokite klysti kartu su vaiku. Jeigu jam sunku, nusišypsokite ir pasakykite: „Žiūrėk, man irgi nepavyko iš pirmo karto.“ Kartais tokie paprasti žodžiai atveria daugiau durų nei ilgos pamokos.
Matematika gali būti ne baimė, o žaidimas. Ir viskas prasideda nuo jūsų – tėvų, kurie leidžia vaikui pažinti skaičius per gyvenimą, ne per spaudimą.