
Naujausios
Joniškio verslininkai ir valdžia rinko prioritetines verslo kryptis
Joniškio turizmo ir verslo informacijos centre susitikę Joniškio rajono verslininkų asociacijos ir savivaldybės atstovai bandė išrinkti prioritetines rajono verslo kryptis, kurios ateityje galėtų sulaukti daugiau investuotojų dėmesio, mažintų socialinę atskirtį. Mat valdžios viršūnėse dėstomas regionų ir rajonų specializacijos žemėlapis, kas ir kuo galėtų būti patrauklus ir labiausiai perspektyvus. Šiaulių regiono prioritetai jau buvo aptarti, dabar visi rajonai turi pateikti savo siūlymus. Tiesa, nei patys savivaldybės atstovai, nei verslininkai nesupranta, kaip ir kiek realiai padės rajonui išrinktos sritys, nes valdžios viršūnėse nežinoma, kaip strategija realiai bus įgyvendinama.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nesupranta atrankos privalumų
Šiaulių regionas ruošiasi rengti ilgalaikę specializuotą socialinės ir ekonominės plėtros proveržio studiją, kuri taptų Šiaulių regiono specializacijos pagrindu. Šiaulių regiono plėtros taryba jau patvirtino tokias regiono specializacijos kryptis: baldų gamyba, logistika, metalo gaminių gamyba (įskaitant dviračių pramonę), plastiko gamyba, statyba (įskaitant kalnakasybą), finansų inžinerija, žemės ūkio gamyba ir produkcijos perdirbimas.
Dabar kiekvienas rajonas turi pateikti savo siūlymus apie prioritetines jo verslo kryptis, pagal kurias būtų identifikuotos ir suformuluotos Šiaulių regiono ilgalaikės (2018–2030 metų) specializuotos socialinės ir ekonominės plėtros proveržio sritys, galinčios duoti didžiausią efektą socialiniam ir ekonominiam augimui regione. Preliminariai skaičiuojama ir kiek kiekvienai sričiai reiktų lėšų.
Tiesa, patys savivaldybės atstovai pripažįsta nelabai suprantantys, kaip toji strategija realiai padės pritraukti lėšų. Be to, jai duomenis iš rajono, pasak Joniškio rajono savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Vilijos Aleksienės, reikia pateikti labai greitai – per savaitę, o juk būtina aptarti su pačiais verslininkais.
Rajono meras Gediminas Čepulis sakė, kad dabar Europos Sąjungos lėšos Lietuvai skiramos kaip vienetui, o tik tada išdalinamos regionams. Siekiama, kad pinigai regionus pasiektų tiesiogiai, bet tada pagal reikalavimus juose turėtų gyventi ne mažiau kaip po 950 tūkstančių gyventojų. Klaipėda bando kurti Šiaurės Vakarų regioną, kuriam priklausytų ir Šiaulių, Telšių apskritys, merai jau pasirašė tam pritariantys, bet toliau niekas nevyksta.
Tarp prioritetų pasigedo maisto pramonės
Joniškio rajono savivaldybės specialistai pagal verslininkų apklausos duomenis parengė preliminarius apskaičiavimus Šiaulių regiono plėtros proveržio priemonių planui.
Pagal juos, infrastruktūrai gerinti arba kitaip – keliams tiesti, juo remontuoti iki 2030 metų rajonui reiktų 15 milijonų eurų, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms įrengti suformuotuose 15 komercinių sklypų, kurie sudaro apie 67 hektarus, – 10 milijonų, taip pat 10 milijonų – paukštininkystės ūkiams modernizuoti, skerdykloms ir dviejų paukštynų statybai, gyvulininkystės ūkių plėtrai, įrengiant fermas (7 vienetai) – 4,5 milijonų. Maisto pramonės sektoriaus plėtrai – 400 tūkstančių eurų, žemės ūkio ir medžio apdirbimo specialistams rengti, mokymo bazei išlaikyti – 800 tūkstančių eurų. Skaičiavimai dar bus tikslinami.
Joniškio rajono verslininkų asociacijos prezidentė Audronė Budreckienė susitikime su savivaldybės atstovais tarp prioritetinių rajono krypčių pasigedo maisto pramonės, nes į jau minimą žemės ūkio gamybą ir produkcijos perdirbimą patenka tik pirmosios žemės ūkio užauginamos žaliavos perdirbimo grandies atstovai, tai yra, pavyzdžiui, grūdų įmonė, gaminanti miltus ar lesalus. Tuo tarpu, jos pačios vadovaujamas UAB „Miltinukas“, gaminantis šaldytus pusgaminius – koldūnus, virtinukus, lietinius, cepelinus ir kita – arba duonos kepykla iš galinčiųjų pretenduoti sąrašo iškrenta.
Jai pritarė UAB „Joniškio duona“ direktorė Edita Čalnarienė, pažymėjusi, kad ūkininkų ūkiuose, tai yra – žemės ūkyje dirba keli kombainininkai, darbininkai, tuo tarpu, kepykloje – 60 žmonių, čia sutelkta kur kas daugiau žmogiškųjų išteklių, tad gal tokias sritis vertėtų remti.
Maisto pramonėje apskritai sutelkta daug žmonių, rajone trūksta maisto technologų, virėjų. Joniškio žemės ūkio mokykla tokių profesijų kol kas neruošia.
„Be to, mes naudojame labai daug vietinių žaliavų, jų koncentracija mūsų rajone gera, ne kiekvienas rajonas gali pasigirti turintis kelias pieno perdirbimo įmones (Žagarės pieninė, Bariūnų žemės ūkio bendrovės pieninė – aut. past.). Dar sudėtinga rasti ekologiškos žaliavos, šioje srityje rajone būtų didelis potencialas“, – vardijo A. Budreckienė.
Prie prioritetinių šakų rajone įrašyta ir statyba.
Motyvavimas dėl motyvavimo?..
Susirinkę verslininkai nepamiršo ir kitos aktualijos – darbuotojų trūkumo. Vicemerė Vaida Aleknavičienė, neseniai grįžusi iš politikų forumo Belgijoje, sakė, kad Vakarų šalys, taip pat susiduriančios su ta pačia problema, noriai priima pabėgėlius, imigrantus, net patys vietiniai žmonės ima steigti mokyklėles, žino, kad taip kaimas ar miestelis gyvuos, jeigu jame bus jaunimo, žmonių. Tai vyksta Belgijoje, Olandijoje.
Prancūzija, kur trūksta gydytojų, noriai priima medikus iš buvusių kolonijų Afrikoje. Lietuvai būtų tinkamas kelias skubiau palengvinti šalių iš buvusios Sovietų sąjungos, pavyzdžiui, Ukrainos žmonėms, atvykti gyventi ir dirbti. Lenkija nedelsia ir į savo darbo rinką integravo jau milijoną ukrainiečių.
Verslininkai metė priekaištus ir Darbo biržai, kalbėdami apie programą „Atrask save“ nedirbančiam, nesimokančiam jaunimui, kurį bandoma motyvuoti, organizuojamos išvykos į įmones, susitikimai su darbdaviais, vyksta praktika.
Pasak „Joniškio duonos“ direktorės Editos Čalnarienės, vienas toks „savęs dar neatradęs“ 29-erių metų žmogus „atrado kepyklą“. 12 valandą dienos jam buvo atvežti pietūs, nes priklauso pagal projektą. Juo rūpinamasi, jam padedama. Kitiems darbuotojmas toks valstybės pinigų leidimas, kai matyti, kad tam jaunuoliui pats darbas visai nerūpi, atrodo eilinis pinigų švaistymas.
Verslininkai liūdnai svarstė, kiek šnicelių reiktų sumaitinti, kad tuos, kuriems gyvenimas iš pašalpų atrodo normalus, motyvuotų darbui.
Audronė Budreckienė pateikė Šveicarijos pavyzdį. Ten jau ankstyvoje vaikystėje pratinama prie darbo. Nuo ketvirtos klasės mokiniai eina į ūkius, spaudžia sultis, renka vaisius, atlieka kitas užduotis, ir jiems nuolat pasakojama, kaip gera savoje šalyje gyventi. Daug jaunų žmonių Šveicarijoje renkasi profesinį mokymą, nes to jiems visai pakanka.
Lietuvoje daugelis mokinių planuoja išvažiuoti: studijuoti ar dirbti užsienyje. Pasak Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės J. Bučinskienės, jei organizuojamos karjeros dienos, pasižiūrima, kaip privalomoji medžiaga, bet be susidomėjimo.
Autorės nuotr.
UAB „Joniškio duona“ vadovė Edita Čalnarienė (antra iš dešinės) peikė Darbo biržos programą „Atrask save“, nes dažniausiai taip tik švaistomi pinigai, o pramogų centro vadovas Henrikas Mikalkėnas (antras iš kairės) stebėjosi, kiek reikės valstybei nupirkti šnicelių, kad nemotyvuotus motyvuotų.
Joniškio rajono verslininkų asociacijos prezidentė Audronė Budreckienė susitikime su savivaldybės atstovais tarp prioritetinių rajono krypčių pasigedo maisto pramonės.