Naujausios
Joniškietės mokėsi virti muilą
Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narė Virginija Zvolinskaitė demonstravo, kaip iš trijų sudedamųjų dalių namuose pasigaminti natūralaus muilo, kuriuo galima ne tik skalbti drabužius, bet ir praustis. Toks muilas švelnina odą, tad nebereikės net specialių grožio procedūrų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tik trys sudedamosios dalys
Eksperimentinės archeologijos klubo narė Virginija Zvolinskaitė susirinkusioms moterims aiškino, kad rankomis gaminamam muilui reikia riebalų, lietaus arba distiliuoto vandens ir šarmo.
Iš šių sudedamųjų dalių muilą galima ir virti, ir gaminti jį šaltai – tiesiog gerai išmaišant turimus ingredientus. Pastarasis procesas lengvesnis, nes nereikia kelias valandas stovėti prie verdančio puodo, tačiau užtrunka gerokai ilgiau, kol šarmas suskaido riebalą, tad retkarčiais prieinant pamaišyti masę tenka keletą dienų.
Geriausia – gyvuliniai riebalai
Kaip šarmas gamyboje naudojamas natrio hidroksidas arba natrio šarmas, kurio galima įsigyti cheminių prekių parduotuvėse. Tačiau su šia medžiaga reikia elgtis atsargiai, nes ji gali išėsti odą, graužia net metalą, medį, keramiką. Reikėtų mūvėti gumines pirštines.
Riebalus patartina naudoti gyvulinius, nors galima – ir aliejus. Tai gali būti kiaulės taukai, jautienos lajus, paukštienos riebalai. Galima dėti ir su kaulais, nes kauluose esančios smegenys taip pat puikiai tinka muilui. Baigiant virti nesuirusius kaulus išgriebsite.
Laukia ilgas virimo etapas
Procesas vyksta paprastai. Natrio hidratas ištirpinamas šaltame vandenyje ir taip paruošiamas šarmas. Tirpdama minėta medžiaga vandenį kaitina, tad geriausia, kad vanduo būtų labai šaltas arba net su ledukais.
Tada imamas puodas, šiek tiek įpilama vandens, jis užkaičiamas ant nedidelės ugnies ir sudedami turimi riebalai, o ant jų užpilamas šarmas.
Po to jau laukia ilgas virimas. Gali trukti porą trejetą valandų. Šarmas tirpdo riebalus, paviršiuje atsiranda daug putų bei po truputį besiformuojančių tirščių, panašių į sutraukintą varškę. Tai ir bus būsimasis muilas.
Tirščius išgriebiame ir sudedame į indą (geriausia silikoninį arba plastikinį), kuriame jis turi atvėsti. Indą pamerkiame į šaltą vandenį.
Formoje sustingusį muilą brandiname apie mėnesį.
Jei norime muilo su natūraliais priedais, įvariomis žolelėmis, jų dedame prieš baigiant virti muilą.
Muilui reikia vienos dalies šarmo ir septynių dalių riebalų.
Naminio muilo poreikis
Virginija Zvolinskaitė pasakojo, kad mintis gaminti naminį muilą jai kilo po to, kai parduotuvėje niekaip negalėjo rasti tokio muilo, kuris neskleistų stipraus kvapo. Tie kvapai nenatūralūs, kai kuriuos žmones jie erzina, gali kelti alergines reakcijas.
Tad moteris ėmė klausinėti pažįstamų močiučių, kaip senovėje jos gamindavo muilą. Tačiau nebuvo lengva sužinoti visą procesą, nes dauguma senų moterų receptūrą buvo pamiršusios, be to, kai kurios anuomet, kai muilą šeima gamino, buvo vaikai. Tad joms paprastai tekdavo tik maišyti verdančią masę.
V. Zvolinskaitė nusprendė pati eksperimentuoti ir iš patirties sako, kad muilas negali nepavykti, tik jis bus skirtingas.
Autorės nuotr.
LAIKAS: Virginija Zvolinskaitė (dešinėje) sako, kad virti muilą pamažu maišant tenka kelias valandas, išpilstytas į formas jis dar brandinamas mėnesį arba du.
GAMINYS: Taip atrodo jau pagamintas tikras naminis muilas, dalis jo – su priedais (antrame plane supjaustytas): avižiniais dribsniais, žolelėmis.
VIRIMAS: Verdant muilą riebalai šarme pamažu tirpsta.
EIGA: Virginija Zvolinskaitė šarmą pila į ant viryklės užkaistus riebalus.