Naujausios
Jautienos kaina šokdinama
Šiaulių rajono ūkininkui Petrui Baristai už kilogramą jautienos skerdienos supirkėjai vidutiniškai moka 8 litus. Kaip pirkėjas už kilogramą jautienos kumpinės mėsos parduotuvėje jis sumokėtų šiek tiek daugiau nei dvigubai, o už kilogramą išpjovos paklotų 50 litų.
Kadangi raguočių mūsų krašte mažėja ir tie patys išskraidinami ar išvežami, iš Lietuvos rinkoje liekančios jautienos nori užsidirbti visi, per kurių rankas „pereina“ skerdiena.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Turi pragyventi iš vieno jautuko“
Obrakų veislės mėsinius galvijus P. Barista augina ketvirtus metus. Pradėjęs nuo dviejų bandų, šiandien turi septynias.
Galvijus parduoda pripažintiems didiesiems supirkėjams. Ūkininkas paskaičiavo, jog jam naudingiau parduoti skerdieną, o ne gyvą svorį.
Už gyvo svorio kilogramą jis vidutiniškai gautų 4 litus. Už skerdienos kilogramą supirkėjai vidutiniškai moka 8 litus. Kadangi iš galvijo mėsos lieka tik 50 procentų, pelnas praktiškai susilygina. Tačiau iš gerai įmitusio buliaus skerdienos būna ir 52 ar daugiau procentų.
Pasižiūrėjus, kiek jautienos kilogramas kainuoja parduotuvėse, reali supirkimo kaina, ūkininko nuomone, turėtų būti mažiausiai 10 litų.
„Kiaulė veda 12— 15 paršiukų beveik kas keturis mėnesius. Karvė vieną veršiuką nešioja 9 mėnesius ir iš jo turi pragyventi, žiūrėti, kad jis nesirgtų ir nenugaištų“, — skaičiuoja ūkininkas.
300 eurų už buliuką negundo
P. Barista, kaip ir kiti ūkininkai, žino vieną iš atsakymų, kodėl jo paskersti jautukai parduotuvėje pabrangsta. Didžioji dalis veršių iš Lietuvos išskraidinami į Izraelį ir mūsų parduotuvės jautiena nėra perpildytos.
„Buvo atvažiavę ir pas mane pirkliai iš Izraelio. Seilę varvino žiūrėdami į raumeningas veršiukų kulšis. Bet nematau džiaugsmo juos parduoti“, — sakė ūkininkas ir paaiškino kodėl.
Pirkliams tinka 50— 120 kilogramų ir tik mėsiniai arba pieniniai buliukai, kryžminti su belgų mėlynaisiais.
Per parą veršiukas priauga 1,3 kilogramo. Iki rudens jis svers apie 300 kilogramų ir ūkininkui jo užauginimas praktiškai nekainuos, nes ganykloje veršiukai vaikščios paskui žindančią karvę.
Ateinančią vasarą buliukas svers iki 600 kilogramų ir jį pardavus pelnas bus dvigubai didesnis nei 300 eurų. O veršiuką paauginus iki 9 mėnesių amžiaus, už jį dar mokama poskerdiminė išmoka.
Išskraidinami tūkstančiai
Tačiau ne visi ūkininkai skaičiuoja kaip P. Barista, turintis hektarus pievų ir sočiai šieno bei kitų priedų galvijams penėti. Kitiems augintojams pelningiau yra karvės nulaižytus veršelius parduoti pirkliams iš Izraelio, nei juos auginti metus kitus.
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per I šių metų pusmetį „Boingai's“ išskraidinti 11280 veršelių arba 10 siuntų. Pernai išskraidinti 4334 veršeliai.
„Eksportas buvo laikinai sustojęs, nes Izraelis kėlė griežtesnius reikalavimus, pavyzdžiui, norėjo, jog išskraidinami veršeliai karantine būtų ne 8, o 42 dienas. Bet per pusantro mėnesio jie suauga iki buliuko“, — sakė Edmundas Selvenis, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas.
Pasak E. Selvenio, kol šalys derino abiem naudingus ekonominius ir politinius sprendimus, furgonais jautukai keliavo į Lenkiją, Ispaniją, Olandiją, Vokietiją, Vengriją, Belgiją. Į Europą išvežti beveik 7000 veršelių. Atsigavus Izraelio rinkai, eksportas į Europą žymiai sumažėjo.
Į lietuviškus veršelius ir suaugusius galvijus žvalgosi prancūzai, graikai ir turkai. Pastarieji nori ne tik skerdienos, bet ir galvijų veisimui.
Skerdyklos jaučių ieško Lenkijoje
„Galvijų augintojų Lietuvoje sumažėjo apie 20 procentų, o ir likusieji išvežami į užsienį. Mums jau stinga žaliavos, jaučius vežame iš Lenkijos, lenkiški gyvuliai ir gražesni“, — sakė Šiaurės Lietuvoje įsikūrusios mėsos perdirbimo įmonės pirkimų vadybininkė ponia Jadvyga.
Anot jos, gyvulių trūksta dėl tos pačios, visiems žinomos priežasties — jaunus veršelius naudingiau parduoti į užsienį už 700— 800 šimtus litų, nei juos auginti iki gerai įmitusio buliaus.
Ši skerdykla už pieninių ir mėsinių galvijų skerdienos kilogramą moka 8,10 lito.
„Paskerdus bulių, gerai jei skerdienos su kaulu lieka 50 procentų. Iš mūsų mėsa išvažiuoja už 9— 11 litų. Kodėl pabrangsta parduotuvėse? Prekybiniai antkainiai“, — svarstė ponia Jadvyga.
„Bazines kainas nustato tiekėjai“
„Bazines mėsos kainas nustato tiekėjai. Prekybininkai nustato antkainį, šviežiai mėsai pas mus jis yra iki 10 procentų. Kai iš skerdyklos perkame neišdarinėtą jautį, jo kilogramas gali kainuoti 9--11 litų. Išpjausčius atsimeta apie 40 procentų kaulų, paskaičiuojamos kitos paslaugos ir mėsa pabrangsta iki 16— 17 litų. Bet papildomai perkame ir gerokai brangesnę išpjaustytą mėsą“, — sakė prekybos tinklo “Maxima“ atsovė spaudai Renata Saulytė.
Pasak jos, lietuviai daugiau perka kiaulieną ir paukštieną. Birželio mėnesį kiaulienos parduotos 453 tonos, paukštienos — 480, o jautienos — tik 87 tonos. Prekyba jautiena suaktyvėja prieš šventes.
„Lyginant su praėjusių metų I pusmečiu, visa mėsa ketvirtadaliu yra atpigusi. Šių metų pradžioje kilogramas jautienos kumpinės mėsos kainavo 24,98 lito, dabar — 17,99 arba 28 procentais pigiau. Brangi išlieka pasaulyje itin vertinama veršiena, kainuojanti apie 40 litų: ne dažnas tautietis gali tiek mokėti, todėl vertingesnė mėsa iškeliauja į užsienį, mažiau jos lieka ir vietinėje rinkoje“, — teigė R. Saulytė.
MASALAS: Ūkininko Petro Baristos auginami mėsiniai galvijai yra masalas užsienio pirkliams. Bet ūkininkas užsispyręs: geriau ilgiau augins, nei pusvelčiui veršelį parduos užsienio pirkliams.
ŠUOLIAI: Nuo skerdyklos iki parduotuvės jautiena pabrangsta net šešis kartus. Tuo tarpu brangiausia kaiuliena parduotuvėje kainuoja iki 17 litų. (Jautiena kiauliena Maximoje 02)
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
„Praregėta, kur dingsta veršeliai“
Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras netolimoje ateityje mato laukuose besiganančias didesnes galvijų bandas.
— Lietuva yra viena iš lyderių, į užsienį išvežančių daugiausia veršelių ir geros skerdienos. Pas mus nelieka nei geros mėsos, nei noro plėtoti gyvulininkystę. Kam raguočius auginti dvejus metus, skerdykloms priduoti gerą mėsą, kuri paskui į užsienį parduodama brangiau?
Auginu mėsinius galvijus. Skerdyklos kainos nesikeičia: už gyvo svorio kilogramą Lietuvoje vidutiniškai gauni 4 litus, o jie, išvežę į užsienį, gali gauti 10 litų. Už skerdienos kilogramą duoda vidutiniškai 8 litus. Skerdyklos prisidengia tuo, jog Lietuvoje mažėja galvijų.
Realios supirkimo kainos šiandien turėti būti apie 7 litus už gyvą svorį ir apie 14 litų už skerdieną. Juk matome, kokios jautienos kainos parduotuvėje.
Valstybė susirūpino ir nacionalinėmis išmokomis žada paremti kritiškiausias žemės ūkio sritis. Viena iš jų yra gyvulininkystė. Jei bus pritarta asociacijos ir socialinių partnerių siūlymui, išmokos už karves žindukles turėtų didėti dvigubai. Patvirtinus projektą būtų remiami ir iki šiol neremti mėsinių galvijų augintojai, gyvulį auginantys iki 9 mėnesių. Kartu būtų sudaromos sąlygos galvijus auginti ypač nederlingose žemėse.
Džiugina ir tai, kad Vokietija ir Prancūzija jau išnaudojo kvotą 1 hektare auginti 1,7 sąlyginio galvijo vieneto. Mes dar to nepasiekėme.
Asociacija galvoja ir kaip sudaryti konkurenciją skerdykloms, dėl palankesnių supirkimo sąlygų tariamės su vienu iš prekybos centrų bei stambia mėsos perdirbimo įmone. Tikimės, kad netolimoje ateityje būsime ne tik geri grūdų ekspsortuotojai, bet mėsinių ir pieninių galvijų augintojai.