Jaunimo verslumą stabdo švietimo spragos

Jaunimo verslumą stabdo švietimo spragos

Jaunimo verslumą Lietuvoje stabdo švietimo spragos. Kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje verslumo pamokėlės vyksta jau darželiuose, mūsų mokyklose ekonomikos pamokos prasideda aukštesnėse klasėse. Jauniems žmonėms ateiti į verslo sferą sudėtinga ir todėl, kad jie dažnai neturi nei pradinio kapitalo įmonei kurti, nei turto, kurį būtų galima užstatyti imant paskolą.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Švedijoje verslumo moko jau darželiuose

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovė regione Auksė Vizbarienė Joniškio rajono verslininkų asociacijos surengtoje Turizmo ir verslo informacijos centre vykusioje konferencijoje apie verslumo galimybes jaunimui patvirtino daugelio žmonių išankstinę nuomonę, kad Lietuvoje jaunam žmogui įsitvirtinti trukdo švietimo spragos. Ypač tai pastebima verslo sferoje.

Pasak lektorės, prieš 15 metų sukrusta, kad reikia mokyti jaunimą ekonomikos, tačiau nebuvo šios disciplinos pedagogų. Jai pačiai teko persikvalifikuoti ir būti viena pirmųjų mokytojų. Iš pradžių 11–12 klasėse ekonomikos kursas buvo privalomas, paskui tapo tik pasirenkamu dalyku. Tai – tam tikras požiūris į verslo reikalingumą.

Joniškio rajono savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Vilija Aleksienė, kuriai pagal projektus ne kartą teko lankytis kitose ES šalyse, sakė, kad Švedijoje verslumo pamokėlės vyksta jau darželiuose. Studentai turi daug praktikos. Pavyzdžiui, būsimasis stomatologas arba dantų technikas Vokietijoje pusę studijų laiko mokosi, o pusę dirba.

Švietimo politika jaunimui nepadeda

„Kodėl jauni neina į verslą? Tai kad graudu žiūrėti į vyresnius mokinius, kurie kartais pas mus ateina. Jie pasimetę, nežino, ko nori, kaip viščiukai. Net pirmokai kartais daugiau žino, klausimų užduoda“, – žodžių į vatą nevyniojo verslininkas, Joniškio pramogų centro „Žilvinas“ vadovas Henrikas Mikalkėnas, pridurdamas, kad susigaudyti mokyklas baigiantiems jaunuoliams nepadeda ir švietimo politiką kuriantys asmenys.

Jo paties sūnus pasirinko studijuoti kompiuterių inžineriją, kuri, viešai deklaruojama, yra perspektyvi. Tačiau vienas dėstytojas jau pirmame kurse studentams pareiškė, kad jie pasirinko specialybę, kurios Lietuvai nereikia. Kai vaikinas pradėjo rašyti diplominį darbą, jo vadovas po kelių mėnesių vadovauti atsisakė, nes, esą, per sunki tema. Tai – negeras švietimo sistemos signalas.

VšĮ „Versli Lietuva“ regiono atstovė Auksė Vizbarienė sakė nustebusi po pokalbio su mediciną studijuojančiais jaunuoliais. Teigiama, kad jie nenori eiti dirbti į regionų ligonines, kad apskritai Lietuvoje trūksta gydytojų. Tačiau medicinos studentai pasakojo, jog tėra 140 rezidentūros vietų, o mokslus baigia 300.

Pastebima, kad labiau orientuoti į verslą būna būtent verslininkų vaikai. Jų kitoks mąstymas, be to, negalima nuneigti, kad jie turi ir geresnes finansines galimybes.

Nepažįsta verslą įkūrusių žmonių

A. Vizbarienė pasakojo, kad pagal Lietuvoje atliktus 2011–2012 metų tyrimus 67 procentai gyventojų teigia asmeniškai nepažįstantys žmonių, kurie per pastaruosius dvejus metus pradėjo kurti verslą. Iš tiesų, ar jauni žmonės aplink save mato verslą? Mokiniai dažniausiai susiduria su mokytojais ir su savo tėvais. Jeigu jie nėra verslo atstovai, su šiuo pasauliu ilgai nesusipažįstama.

Tačiau gyventojai gana palankiai vertino galimybes pradėti verslą savo gyvenamoje vietoje per artimiausius pusę metų. Teigiamai pasisakė 3 iš 10 apklaustųjų.

Labiausiai jaunus žmones iki 24 metų (43 procentai apklaustųjų) imtis verslo pagal tyrimą motyvuoja asmeninių pajamų augimo galimybė. Vyresniems, 25–34 metų asmenims labiau svarbi didesnė nepriklausomybė.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriaus vedėja Raimunda Falkauskienė pastebėjo, kad šiais metais rajone, deja, nė vienas jaunas žmogus neįsisteigė sau darbo vietos, tačiau yra nemažai imančių verslo liudijimus. Iš viso per aštuonis šių metų mėnesius Joniškio rajone verslo liudijimus išsiėmė 500 žmonių, tarp kurių jaunimas sudaro apie 10 procentų.

Autorės nuotr.

DUOMENYS: Auksė Vizbarienė pasakojo, kad pagal Lietuvoje atliktus 2011–2012 metų tyrimus 67 procentai gyventojų teigia asmeniškai nepažįstantys žmonių, kurie per pastaruosius dvejus metus pradėjo kurti verslą.