Naujausios
Jaunimą stabdo patirties stoka ir nepaklausios profesijos
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, liepos 1 dieną apskrityje darbo ieškojo 1936 jaunuoliai, registruotas jų nedarbas sudarė 5,2 procento. 2014-2020 metų Europos Sąjungos biudžete yra numatyti 8 milijardai eurų jaunimo nedarbui mažinti.
Gintarė ROVAITĖ
vasara@skrastas.lt
Remia darbdavius
Didžiausias jaunimo registruotas nedarbas apskrityje – Kelmės bei Akmenės rajonuose: Kelmės – 6,3, Akmenės – 6,2 procento.
Lyginant su praėjusiais metais, jaunimo iki 25 metų nedarbas sumažėjo 1 procentu ir mažėjo sparčiausiai iš visų tikslinių grupių.
Per 2013 metų pirmąjį pusmetį Šiaulių teritorinė darbo birža įdarbino 9352 asmenis, iš jų 1520 – jaunuoliai iki 25 metų.
Biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė sakė, kad viena iš sėkmingiausių priemonių – parama pirmajam darbui.
Darbdaviams, įdarbinantiems patirties neturintį jaunuolį, finansuojama dalis pirmą kartą dirbančio asmens atlyginimo. Vidutiniškai keturis mėnesius darbdavys gali gauti iki 50 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją.
Praėjusiais metais pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus apskrityje įdarbinta daugiau negu 300 jaunuolių iki 29 metų. Liepos pirmą startavo naujas projektas, į kurio veiklą planuojama įtraukti daugiau nei 6000 bedarbių.
Galimybė mokytis
V. Ignotienės teigimu, 57 procentai biržoje registruotų asmenų neturi profesinio išsilavinimo, profesinę kvalifikaciją įgiję yra 38, aukštąjį išsilavinimą – 8,2 procento bedarbių.
Neturintiems reikiamos kvalifikacijos ir daugiau nei 3 mėnesius negalintiems įsidarbinti jaunuoliams suteikiama galimybė nemokamai įgyti profesinį pasirengimą.
Tarp biržos, bedarbio ir būsimo darbdavio pasirašoma trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis. Kvalifikacijos siekiantis jaunuolis gali pasirinkti, kur ir kokią specialybę nori studijuoti, o regioninė darbo birža kompensuoja visas su mokymu susijusias išlaidas. Darbdavys įsipareigoja priimti į darbą profesinį pasirengimą įgijusį jaunuolį.
2012 metais į profesinio mokymo programą pagal trišalę sutartį nusiųsti 446 bedarbiai. Šiais metais planuojama kvalifikaciją suteikti beveik 600 išsilavinimo neturintiems jaunuoliams.
Renkasi nepaklausias specialybes
8,2 procento registruotų bedarbių iki 29 metų turi aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą. Šiuo metu į apskrities darbo biržą registruojasi absolventai, baigę aukštąsias mokyklas.
V. Ignotienės teigimu, aukštąjį išsilavinimą turintys jaunuoliai neranda darbo dėl nepaklausių specialybių.
Į biržą kiekvienais metais užsiregistruoja Šiaulių universitetą baigusių edukologų bei socialinių darbuotojų. Šios specialybės lieka populiarios, nors žinoma, kad jau keleri metai neatsiranda naujų darbo vietų socialiniams pedagogams, pradinių klasių, kūno kultūros mokytojams, dailės specialistams.
Laisvų darbo vietų sunku pasiūlyti ir verslo bei viešojo administravimo specialybių absolventams.
Skaičiai skiriasi
Europos Sąjungos lyderiai, patvirtinę 2012-2020 metų biudžetą, jaunimo nedarbo stabdymą paskelbė vienu iš ES veiklos prioritetų ir skyrė tam 8 milijardus eurų. „Eurostat“ duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia 21,2 procento.
Skiriant Europos Sąjungos lėšas kovai su nedarbu, atsižvelgiama būtent į šiuos duomenis. Jie skiriasi nuo darbo biržos duomenų dėl skirtingo skaičiavimo. Birža fiksuoja registruotą nedarbą – darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį.
Lietuvos statistikos departamentas, atliekantis statistiką Europos Sąjungos mastu, fiksuoja nedarbo lygį – bedarbių ir užimtų asmenų santykį. Skaičiuojant šiuo būdu, prie bedarbių priskiriami ir besimokantys bei darbo neieškantys gyventojai.
Prioritetas ES
Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad jaunimo nedarbo mažinimas yra Lietuvos pirmininkavimo prioritetas, tą Europos Parlamentui pabrėžė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo uždavinys yra užtikrinti, kad 2014 metų pradžioje struktūrinė parama iš naujojo ES biudžeto pasiektų jautriausius regionus, kur jaunimo nedarbas didžiausias ir viršija 25 procentus.
Šiuo metu nedirba kas ketvirtas jaunas žmogus Europoje – šis santykis yra kur kas didesnis nuo krizės nukentėjusiose pietinėse euro zonos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kai kurie pareigūnai įspėja apie gresiančią „ypatingąją padėtį“.
Autorės nuotr.
SITUACIJA: Šiaulių teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės teigimu, sunku padėti jaunuoliui, kuris pasirinko nepaklausią profesiją.