Jau margina Velykų stalo puošmenas

Jau mar­gi­na Ve­ly­kų sta­lo puoš­me­nas

Iki Ve­ly­kų li­kus ke­lioms sa­vai­tėms, Kel­mės ra­jo­ne, Bud­rai­čių kai­me, gy­ve­nan­ti Zo­fi­ja Le­be­de­va jau rū­pi­na­si Ve­ly­kų sta­lo puoš­me­no­mis. Me­ni­nin­kės gys­le­lę tu­rin­ti auk­sa­ran­kė de­ku­pa­žu ir po­pie­riaus juos­te­lė­mis jau iš­gra­ži­no pil­ną du­be­nį mar­gu­čių. Ty­tu­vė­nų kraš­to gy­ven­to­ja de­ko­ruo­ja tik kiau­ši­nių ke­va­lus, o Ve­ly­kų ry­tą val­go švie­žius, karš­tus, ką tik iš­vir­tus ne­mar­gin­tus kiau­ši­nius.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Mo­ky­to­ja pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re dir­bu­si Zo­fi­ja Le­be­de­va, ir išė­ju­si už­tar­nau­to poil­sio, ap­skri­tus me­tus tu­ri ma­lo­nių už­siė­mi­mų. Sa­vo na­muo­se ir Bud­rai­čių bend­ruo­me­nės tri­jų kar­tų na­muo­se auk­sa­ran­kė kiek­vie­nai pro­gai ku­ria sta­lo puoš­me­nas ir mo­ko kur­ti Bud­rai­čių jau­ni­mą bei ki­tas bend­ruo­me­nės na­res.

Prieš Vė­li­nes Bud­rai­čių tri­jų kar­tų bend­ruo­me­nės na­muo­se bu­vo ku­ria­mos Vė­li­nių, prieš Ka­lė­das – Ka­lė­dų puokš­tės, šiuo me­tu įvai­riau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis de­ko­ruo­ja­mi mar­gu­čiai.

Po­nios Zo­fi­jos na­muo­se sta­lai nu­krau­ti pa­dėk­lais su kiau­ši­nių ke­va­lais ir spal­vo­to po­pie­riaus ruo­ši­nu­kais. Mo­te­ris kruopš­čiai iš­gra­ži­na iš­pūs­tų kiau­ši­nių ke­va­lus.

Da­lį jų siųs į už­sie­nį. Ten gy­ve­nan­tiems drau­gams, gi­mi­nėms, pa­žįs­ta­miems pa­da­rys staig­me­ną. Kad siun­ti­ny­je mar­gu­čiai ne­su­duž­tų, juos su­dės į kiau­ši­nių dė­žu­tes, ku­rias ap­suks lip­nia plė­ve­le.

Da­lį mar­gu­čių iš­da­lins Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems ar­ti­mie­siems, veš į pa­ro­das ir puoš sa­vo Ve­ly­kų sta­lą.

Kai de­ko­ruo­ji tik kiau­ši­nių ke­va­lus, mar­gu­čių ga­li pri­si­ruoš­ti iš anks­to. Ne­rei­kia dar­bo pa­lik­ti pa­sku­ti­nėms mi­nu­tėms prieš šven­tes. Be to, to­kius mar­gu­čius ga­li­ma pa­si­lik­ti ir ki­tiems me­tams. Jie ne­su­ges.

Po­nia Zo­fi­ja ke­va­lus kau­pia vi­sus me­tus. Jei nau­do­ja kiau­ši­nius sa­vo vir­tu­vė­je, juos daž­niau­sia iš ke­va­lo iš­pu­čia.

Prieš pra­dė­da­ma de­ko­ruo­ti ke­va­lus nu­da­žo įvai­rių spal­vų ak­ri­li­niais da­žais.

Šiuo me­tu mo­ky­to­ja pa­mė­go mar­gu­čius puoš­ti spal­vo­to po­pie­riaus juos­te­lė­mis. Siau­ro­mis ma­žy­tė­mis juos­te­lė­mis su­kar­po spal­vo­tą po­pie­rių. Iš dan­tų krapš­tu­ko pa­si­da­riu­si dar­bo įran­kį su­su­ka juos­te­les, iš jų pri­spau­džia įvai­riau­sių fi­gū­rė­lių. Tas fi­gū­rė­les auk­sa­ran­kė va­di­na ruo­ši­nu­kais. Ruo­ši­nu­kų for­mos pri­me­na vaš­ku ant mar­gu­čių iš­rai­žy­tus raš­tus. Juos li­pa­lu pri­kli­juo­ja ant da­žy­to ke­va­lo. Ruo­ši­nu­kais už­den­gia ir ke­va­le li­ku­sias sky­lu­tes. Ki­tus su­kli­juo­ja taip, kad išei­tų raš­tas.

To­kių mar­gu­čių šie­met po­nia Zo­fi­ja jau pri­mar­gi­no ke­lias de­šim­tis.

Mo­ky­to­ja nau­do­ja ir ki­tų mar­gu­čių puo­šy­bos tech­no­lo­gi­jų. Kiau­ši­nių ke­va­lus ji dar mar­gi­na de­ku­pa­žu. Pir­miau­sia ke­va­lą nu­da­žo no­ri­ma spal­va. Kai da­žai ge­rai nu­džiūs­ta, ke­va­lą iš­te­pa spe­cia­liu la­ku. Tik tep­ti jį rei­kia prie­šin­ga kryp­ti­mi ne­gu tep­ti da­žai. La­kas su­plė­šo da­žus. Kiau­ši­nio ke­va­las at­ro­do tar­si su­skir­dęs, pri­me­na me­džio žie­vę.

Ant to­kio įdo­maus pa­grin­do po­nia Zo­fi­ja pri­kli­juo­ja iš ser­ve­tė­lių iš­kar­py­tas gė­ly­tes, raš­tus ir ki­to­kius ele­men­tus. Iš­kar­pas kli­juo­ja li­pa­lu. Prie ke­va­lo smai­ga­lio karš­tais kli­jais pri­tvir­ti­na kas­pi­nė­lį. Toks mar­gu­tis tiks pa­puoš­ti Ve­ly­kų puokš­tę – ką tik iš­sprog­usias ber­žo ša­kas.

Ve­ly­kai­čių mar­gi­ni­mo de­ku­pa­žu tech­no­lo­gi­jos Z. Le­be­de­va iš­mo­ko iš Bud­rai­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Sil­vos Mi­ne­vi­čie­nės duk­ros Jus­ti­nos. Ji šią tech­no­lo­gi­ją nau­do­jo per tech­no­lo­gi­jų eg­za­mi­ną Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jo­je. Po to pa­mo­kė de­ku­pa­žu puoš­ti mar­gu­čius ir bend­ruo­me­nės mo­te­ris.

Po­nia Zo­fi­ja pa­sa­ko­ja, jog ir vie­nas, ir ki­tas mar­gu­čių de­ko­ra­vi­mo bū­das rei­ka­lau­ja la­bai daug lai­ko, dė­me­sio kon­cent­ra­ci­jos, iš­mo­nės. Vie­nam mar­gu­čiui iš­de­ko­ruo­ti pri­rei­kia maž­daug ke­tu­rių va­lan­dų.

Prieš pat Ve­ly­kas bud­rai­tiš­kė jau mar­gins ne ke­va­lus, o kiau­ši­nius. Nau­dos tra­di­ci­nį bū­dą – de­ko­ruos juos vaš­ku.

Vir­tus kiau­ši­nius mo­te­ris de­da į švie­sius da­žus. Šiek tiek pa­mir­ko. Jei­gu no­ri, kad mar­gu­čio raš­tai bū­tų ke­lių spal­vų, de­ko­ra­vi­mą pra­de­da nuo švie­siau­sios spal­vos. Ant švie­siai da­žy­to kiau­ši­nio vaš­ku iš­pie­šia da­lį raš­tų.

Tuo­met vėl de­da į tam­ses­nius da­žus. Pa­lai­ko. Vėl pie­šia raš­tus vaš­ku. Jei­gu no­ri, kad raš­tai bū­tų tri­jų spal­vų, pa­mer­kia į dar tam­ses­nius da­žus. Ant jų bai­gia vaš­ko raš­tus. Pa­lau­kia, kol vaš­kas vi­siš­kai nu­džius. Tuo­met pa­nar­di­na į iš anks­to už­merk­tus svo­gū­nų lukš­tus su rū­di­mis. Šiek tiek pa­kai­ti­na, kol iš­tirps vaš­kas ir pa­liks švie­sūs raš­tai.

Išg­rieb­tus mar­gu­čius at­vė­si­na. Pa­te­pa alie­ju­mi ar la­ši­nių ga­ba­liu­ku, kad bliz­gė­tų.

Au­to­rės nuo­tr.

GRO­ŽY­BĖS: Nors į mar­gu­čius ten­ka įdė­ti la­bai daug dar­bo ir lai­ko, Zo­fi­ja Le­be­de­va pa­ten­kin­ta re­zul­ta­tu. Jau yra kuo pa­puoš­ti Ve­ly­kų sta­lą.

DE­KU­PA­ŽAS: De­ku­pa­žo tech­ni­ka de­ko­ruo­ti mar­gu­čiai ga­lės pa­puoš­ti Ve­ly­kų puokš­tę.

PRO­CE­SAS: Mar­gu­čių de­ko­ra­vi­mas – il­gas, daug kant­ry­bės rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas. Ta­čiau šio me­no ga­li iš­mok­ti kiek­vie­na mo­te­ris ir iš anks­to pra­dė­ti rū­pin­tis Ve­ly­kų sta­lo puoš­me­no­mis.