Istorinė architektūra Baltarusijoje interpretuojama savaip

Istorinė architektūra Baltarusijoje interpretuojama savaip

Istorinė architektūra Baltarusijoje interpretuojama savaip

Šiaulietis architektas Šarūnas Sabaliauskas su kolegomis praėjusią savaitę grįžo iš Baltarusijos. Pažintinės istorinės kelionės tikslas buvo sugrįžti prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ištakų, pamatyti jas menančius istorinius objektus. Į jų restauraciją architektas pažvelgė profesionaliai.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Baltarusiški ir lietuviški panašumai

Į Baltarusiją, anot Š. Sabaliausko, verta važiuoti, kad suvoktum: siena, dirbtinai nubrėžta žemėlapyje, padalijo tą pačią tautą. Lietuvos didybę menantys statiniai istoriškai liko Baltarusijoje.

Važiuojant per kaimus, turinčius dešimt namų ir bažnyčią, vaikštant po šiaurės akarų Baltarusijos miestų senamiesčius architektas atkreipė dėmesį, kaip restauruojami išlikę paminkliniai objektai. Vaizdas jam susidarė liūdnas.

„Baltarusijoje iš Radvilų giminei priklausiusių Nesvyžiaus rūmų daromas muliažas, architektūra tampa slaviška. Projektai daryti skubant, ne viskas paskaičiuota, todėl baigiant atstatymo darbus sugriuvo visas korpusas ir vertingiausia rūmų dalis buvo sunaikinta. Nes ją atstatė taip, kaip atrodė geriau, “prilipdė“ cerkvės kupolą“, — sakė architektas.

Prisimindamas šį pavyzdį architektas palygino: darbų kokybe ir požiūriu į autentiškumą, mes, lietuviai, kartais irgi nesame gudresni — Vilniuje Valdovų rūmai atkurti taip, kaip vienas žmogus liepė ir daryta nesvarbu kaip, neturint informacijos.

Istorijai kenkia žmonės ir laikas

Pasak architekto, Baltarusijoje gyva tradicija, atėjusi iš tų laikų, kai cerkvės, bažnyčios buvo didikų nuosavybė. Keičiantis didikų religinei priklausomybei, jie maldos namus perstatydavo savo nuožiūra. Architektas sako, jog taip yra ir šiandien.

„Tai pamatėme Solomino mieste. Vienos nugriautos barokinės bažnyčios vietoje atstatyta cerkvė, kurios tūris paliktas barokinės bažnyčios, o per vidurį uždėti cerkvės kupolai. Baltarusijoje vyksta aktyvi kova tarp katalikų ir provoslavų religinių bendruomenių, kuri turi ir ryškią politinę potekstę“, — sakė Š. Sabaliauskas.

Ne visi istoriniai objektai deramai įvertinti. Vėlyvojo renesanso stiliaus Olšanų rūmų išlikusioje dalyje prieš dvidešimt metų veikė profesinė mokykla. Jos direktorius mokiniams liepė pernešti plytas kaimo kultūros namams ir per 5— 6 metus iš mokyklos liko griuvėsiai. Griuvėsiai beliko ir iš Krėvos pilies, tačiau architektas sako, kad tai yra skirtingi dalykai — Krėvos pilis sugriauta per Pirmąjį pasaulinį karą.

Matoma ir nematoma pusės

Būdamas Baltarusijoje architektas nejautė, jog yra svetimame krašte. Aplankytame regione baltarusiai save vadina litvinais, kunigaikštį Vytautą laiko savu.

Važiuojant per kaimus nelabai atskirsi, ar jis baltarusiškas ar lietuviškas — nėra netvarkos, prižėlusių dilgėlių. Žolė išpjauta miestuose, kaimuose ir pakelėse. Nepastebėta apleisto, neapsodinto lauko, jų vaizdai architektui priminė Vokietiją.

Kaimų šaligatviai sutvarkyti, tvoros perstatytos, namai padažyti. Bet tik iš priekio — iš šono jau ne visada. Miestuose taip pat sutvarkyti matomi dalykai — grindiniai, dangos.

Bet iki namų šiltinimo, renovacijos, pasak Š. Sabaliausko, pas juos toli gražu. Iš gidų pasakojimų šiauliečiai sužinojo, kad per porą metų bus įrengti dujų, vandens ir kiti apskaitos prietaisai. Dabar šalis yra tokiame atsinaujinimo etape, kokiame buvome prieš 15-a metų.

„Pas juos žemos komunalinių paslaugų kainos, bet kalbama, jog smarkiai kils. Parduotuvėse lyg ir visko matėsi, tik kainos mažesnės. Tačiau pagal baltarusių uždarbį, jiems tai nėra pigu. Bet kol kas vadas žmonių yra pakankamai mylimas“, — įspūdžiais dalijosi Š. Sabaliauskas.

CITATA: „Baltarusijoje iš Radvilų giminei priklausiusių Nesvyžiaus rūmų daromas muliažas, architektūra tampa slaviška.“

ISTORIJA: Sapiegų rūmai Rūžanuose sugriauti po 1864 metų sukilimo. Tokie jie ir šiandien.

GRIUVĖSIAI: Išlikusioje Olšanų rūmų dalyje veikė profesinė mokykla. Senovinės plytos išnešiotos kultūros namų statybai.

SAVIVEIKLA: Rekonstruojant Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje, vienas korpusas griuvo (nuotraukos kairiame kampe). Jis atstatytas bet kaip, o ant stogo iškeltas cerkvės kupolas.

PAVELDAS: Miro pilis, buvusi pramoginė Radvilų pilis, pripažinta UNESCO kultūros paveldo objektu.

PALYGINIMAS: „Kai objektas restauruojamas pas mus, naudojamos autentiškos medžiagos, technologijos, išlaikoma istorinė tiesa. Baltarusijoje tai yra nesvarbu, daromi muliažai arba sukuriami naujadarai“, — restauracijos ypatumus palygino Šarūnas Sabaliauskas.

Asmeninio albumo nuotr.