Naujausios
Įsimylėjęs stiklą
Nedideles stiklo dekoravimo dirbtuvėles turintis Antanas Gočelkis sako, kad gyvenimas yra trapesnis už stiklą. Gyvenimą sudaužai, tegu ir varganą, — atstatyti neįmanoma, o sudaužytą stiklą gali visada pakeisti kitu.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Su stiklu — nuo vaikystės
Į stiklą 44-erių metų Antanas Gočelkis įsikibo dar vaikystėje. Buvo nedidelis Kelmės vidurinės mokyklos mokinukas, kai sesers vyras bandė pjaustyti stiklą ir jam niekaip nepavyko. Antanui buvo įdomu, bet visiškai nesuprantama, kaip negalima padaryti... tokio nesunkaus darbo!
Stikliaus amato A.Gočelkį mokė senelis, pamatęs, kad vaikinas gražiai piešia, turi polinkį menams. Kitokių mokslų Antanas ir nebaigė. Liko savamokslis stiklius- menininkas.
Pradžioje pjaustė stiklą langams, durims. „Tai ir buvo pradžia, pirmasis akylesnis požiūris į stiklą, susipažinimas su juo, prisipratinimas“.
Sovietiniais laikais A. Gočelkis vienas pirmųjų Šiauliuose dekoravo stiklus matintais ornamentais, jais buvo puošiamos sekcijų durelės ir kambarių durys.
Technologijos pažygiavo į priekį
Antano dirbtuvėlėse nuo stiklų raibsta akys: vitražai ir pieno baltumo vitražų imitacijos su subtilia ornamentika, barokiškas reljefinis stiklas, stiklai su tapytais pasakų personažais, veidrodžiai su išmatintais vaizdais.
„Užtat mūsų namuose visi stiklai balti“, — juokiasi Antano žmona Inga.
Nuo to laiko, kai maždaug prieš 20 metų A. Gočelkis ėmėsi stikliaus amato, stiklo dekoravimo technologijos pažygiavo į priekį mylių mylias, ypač per pastarąjį dešimtmetį.
„Prisimenu pirmąjį “meninį“ darbą — matintą stiklą. Dekoravome jį pačiu primityviausiu smėliavimo būdu, ir įsivaizdavom, kad jau daug ką galime“, — teigia stiklius.
Pastaruoju metu meistras yra įvaldęs beveik visas sudėtingiausias šiuolaikines stiklo dekoravimo technologijas: ploteriavimą (plėvelės pjaustymą), „šerkšno“ technologiją, kai stiklas laužomas rankiniu būdu, ir atrodo lyg būtų aptrauktas šerkšno; daugelį kitų.
„Sudėtingiausia “technologija“ yra tuomet, kai ateina įnoringas klientas ir nežino ko nori,“ — šypsosi santūrusis stiklius.
Vitražas–stiklų karalius
Stiklo dekoratoriaus klausiame apie tikrąjį vitražą, stiklų karalių. Jo era tęsiasi ar eina link pabaigos?
Antanas Gočelkis sako, kad tikro vitražo užsakoma iš tiesų mažiau. Praėjo didelių individualių namų statymo vajus, kai laiptinės per kelis namo aukštus būdavo puošiamos iš atskirų spalvotų stiklo gabaliukų suklijuotu ir švino juostelėmis sutvirtintu tikru vitražu. Dabar retai kas besistato namus ir su masyviomis vidinėmis medžio durimis, kurias taip pat tinka puošti tikru vitražu. Šiam stiklo karaliui reikia daug erdvės.
Pasak Antano Gočelkio, dabar — imitacinio vitražo laikai. Jį taip pat galima pagaminti gražiai ir subtiliai. Ant vientiso stiklo lapo iš spalvotų plėvelių gabaliukų klijuojami norimi raštai ar piešiniai. Dažniausiai yra klijuojama. Tai lengvesnis ir žymiai pigesnis dekoravimo variantas. Tačiau A.Gočelkis ant stiklo lakšto tapo. Tiktai tapo. Tikrais dažais. Tai, ką pagal savo sukurtus pavyzdžius gali pasiūlyti jis pats ar tai, ko nori klientas. Rožes, lelijas ar pienės pūką. Tai yra ne trafaretinė, o individuali kūryba, turinti savo meninę vertę.
Po stiklinėmis grindimis — čiurlena vanduo
Antanas Gočelkis sako, kad nauji laikai sukūrė ne tik naujas stiklo dekoravimo technologijas, bet ir tikrą stiklo kultą. Iš stiklo renčiami pastatai, žmonės verčia sienas į balkonus, o balkonus stiklina nuo lubų iki grindų, daugelyje įstaigų darbuotojai sėdi stikliniuose kabinetuose, lyg žuvelės akvariumuose.
Šiais laikais naudojamas stiklas grūdintas, kietas, stiprus, saugus. Už jo gali jaustis, kaip už mūrinės tvoros. Stiklo pertvaros daromos ir vaikų kambariams.
Stiklo dekoratorius pasakojo, kad yra tekę gamini unikalių stiklinių dirbinių: dekoruotas dušo kabinas ir stiklines dušo grindis, kambarių pertvaras, laiptų pakopas, turėklus, butų lubas ir grindis.
„Man patiko gaminti stiklines grindis, — tikina Antanas Gočelkis. — Tai unikalus darbas, nors jame daugiau šiuolaikines technologijos, o ne meno. Įsivaizduokite: po sunkiomis dekoruoto stiklo plokštėmis dega lemputės, čiurlena vanduo, matyti apvalūs akmenukai. Visa tai suteikia buto erdvei paslaptingos šviesos bei mistikos“.
Stiklo madas lemia kainos
Šiuolaikinės technologijos leidžia vaikų miegamojo kambario duris papuošti stiklais su vaikų fotografijomis, tačiau daug ką žmonės, pasak A. Gočelkio, priima atsargiai.
Tarkime, reljefinį stiklą, kurio technologija labai sudėtinga ir subtili. Toks reljefinis stiklas kuriamas pačiu sudėtingiausiu būdu, ant stiklo plokštės švino juostelėmis klijuojant kito stiklo ar veidrodžio gabalėlius, išpjaustant juos sudėtingomis konfigūracijomis. Šitoks gražuolis galėtų papuošti ir bet kurios bažnyčios langus.
„Tikriausiai daug ką lemia kaina. Vienas pirkėjas mąsto: brangu, vadinasi tai menas, pirksiu. Kitas, ne toks turtingas, pamanys: na, menas, gražu, bet man per brangu, pirksiu kopiją, — kalba Antanas Gočelkis. — Panašiai buvo ir su vitražų mada. Retas, užsisakęs tikrus vitražus pas tikrus dailininkus dviaukščių namų laiptinėms ar uosinėms durims, suprato šio darbo vertę. Dabar efektingą grožį — ne meną–galima nusipirkti už žymiai mažesnę kainą.“
Stiklių amatu užimta visa šeima
Savo darbus Antanas su šeima daugiausia parduoda Šiaurės Lietuvos miestuose ir miesteliuose. A. Gočelkio darbai yra ne kartą publikuoti bendruose Klaipėdos ir Šiaulių stiklo, medžio ir akmens dekoratorių bendromis pastangomis išleistuose kataloguose.
Mugėse Gočelkiai nedalyvauja. Sako tam neatrandantys laiko. Nors gal reiktų save kada nors viešai parodyti, svarsto. Auksines rankas turintis Antanas Gočelkis kol kas nėra pasirūpinęs, kad gautų Lietuvos tautodailininko vardą, nors viską daro iš kūrybinio polėkio, savaip suvokto pasaulėvaizdžio. Užsisakyti jo darbų atvyksta žmonės ir iš didžiausių Lietuvos miestų, ir užsieniečių.
Antanui jo mažame versle padeda visa šeima: žmona Inga, dvyliktokas sūnus Nidas, Šiaulių universitete studijuojanti dukra Edita.
„Čia mūsų šeimos amatas“, — apie gražius stiklo darbus sako Inga Gočelkienė.
Visur ieško grožio ir idėjų
Kodėl būtent stiklą, šaltą, aštrią ir pavojingą materiją, Antanas pasirinko savo kūrybinių užmačių realizavimui?
Stiklas, pasak Antano, nėra šaltas. Kai prie jo lietiesi, kai jį puoši, jis net labai įšyla. Jei tas stiklas gražus, tai jis ir švelnus, ir mielas. Kai meistrui pavyksta padaryti gražų darbą, jis džiaugiasi, kad tą daiktą sukūrė, sušildė, atgaivino būtent jis.
Kur bebūdamas stiklius visur ieško grožio ir idėjų. Palangoje visa šeima žiūri į jūrą ir kopas, o jis tą gamtos grožį jau „kelia“ į stiklą, arba žvalgosi stiklo dirbinių, į kuriuos viena akimi nusižiūrėjus, gimtų naujų minčių naujiems darbams.
„Gyvenimas yra trapesnis už stiklą, tačiau net ir varganas gyvenimas yra gražesnis už gražiausią stiklo vitražą,“— išvadą daro A. Gočelkis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotraukos
DEKORATORIUS: Stiklo dekoratorius Antanas Gočelkis sako, kad jam stiklas nėra šalta medžiaga. „Kai prie jo lietiesi, kai jį puoši, jis net labai įšyla, ir tampa švelnus, mielas.“
VITRAŽAS: Imitacinį vitražą Antanas Gočelkis gamina ne klijuodamas ant stiklo lakšto spalvotas plėveles ( tai lengvesnis būdas), o tapydamas dažais.
RAŽUOLIS: Reljefinio stiklo gamyba yra vienas iš sunkiausių ir subtiliausių stiklo dekoravimo darbų.
PALETĖ: Dekoruoto stiklo pavyzdžių stikliaus dirbtuvėse — aibė.
MAŽYLIAI: Mažyčiai vitražiniai stikliukai interjere suteikia daug jaukumo.
PASAKA: Ant stiklo ištapyti pasakų personažai–skirti vaikams.
TRAPUMAS. „Gyvenimas yra trapesnis už stiklą“,–sako stiklius Antanas Gočelkis.