Naujausios
Ir verslininkai, ir ministras skundėsi biurokratais
Susitikime su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu Šiaulių rajono verslininkai skundėsi smulkiajam ir vidutiniajam verslui keliamų reikalavimų sudėtingumu, biurokratų sukuriamomis kliūtimis. Ministras verslininkams irgi bėdojo dėl to paties.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Žlugdomas verslas
Šiaulių rajono verslininkai, Kuršėnuose, Verslo informacijos centre, susitikę su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, jam pateikė daug pavyzdžių parodydami, kad daugelis teisės aktų yra net absurdiški, ne padedantys verslui, bet jį žlugdantys.
Kuršėniškės individualios įmonės „Kemeras“ savininko Virginijaus Lipskio teigimu, per kone visus 20 Nepriklausomybės metų individualios įmonės šalyje buvo ignoruojamos, o pastaruosius dvejus susidaro įspūdis, kad jos yra naikinamos.
Jos buvo sukurtos savotiškomis mikroįmonėmis, tačiau palaipsniui jų statusas buvo keičiamas, apskaitos tvarkymo sistema tapo sudėtinga, „tartum uabo“. “Pas mane dirba trys žmonės, o įmonę tvarkau kaip kokią “Achemos“ bendrovę“, — bereikalingu apskaitos sudėtingumu stebėjosi V. Lipskis.
Yra nesąmonė, kad individuali įmonė užkelta į labai aukštą lygį„, — sutinka ūkio ministras D. Kreivys ir priduria, kad tokia įmonė, kaip ir viešoji įstaiga, — lietuviškas fenomenas. Europos verslo praktikoje individualios įmonės statuso visai nėra.
D. Kreivio teigimu, parengtas projektas „Verslo laiptai“, kuriuo supaprastinama verslo teisinė aplinka, sureguliuojami kai kurie mokesčiai. Pirmojoje jo dalyje numatomos galimybės palengvinti mokesčių naštą patiems mažiausiems. O dabar pats smulkiausias verslas yra daugiausiai apmokestinamas.
Todėl Ūkio ministerija ir Seimą, ir Finansų ministeriją bandanti įtikinti, kad reikalingas atskiras — mikroįmonės statusas. Jo dokumentacijos tvarkymas labai supaprastinamas.
Ūkio ministro nuomone, mikroįmonė su trim darbuotojais, kaip V. Lipskio minėtoji, „bus idealiausias variantas“.
Ministrui tenka parėkauti
D. Kreivys pripažįsta, kad vien norintiems įkurti įmonę prikurta aibė absurdiškų taisyklių. Ministrui teko girdėti italą, savoje šalyje turintį restoranų, sakant, kad Italijos aukščiausio lygio restoranas Lietuvoje negalėtų veikti, nes neatitiktų per aukštų restoranams keliamų kriterijų.
Ir Šiaulių rajono verslininkai pateikė ministrui dar negirdėtų jiems keliamų sunkiai paaiškinamų reikalavimų pavyzdžių, susitikime dalyvavusi jo padėjėja vos spėjo juos užsirašinėti. Daugelis šių direktyvinių nuostatų labai trukdo verslui.
„Labai gaji biurokratija. Dažniausiai ateina ir aiškina — negalima padaryti, — apie pastangas gerinti sąlygas verslui plėtoti verslininkams pasakojo ūkio ministras D. Kreivys. — Kiek kartų per savaitę man tenka rėkti: jūs ieškokit sprendimo ir neaiškinkit, kad nieko negalima padaryti. Nesusilaikau. Inercija didžiulė. Aš manau, kad per 20 metų per mažai buvo aktyvių reformų“.
Verslininkai taip pat bėdojo, kad nors Šiaulių krašto verslininkai pateikia apsčiai paraiškų Europos Sąjungos fondų paramai gauti, tokios paramos retai tesulaukia. „Vyrauja nuomonė, kad pas mus pakliūna tie pinigai, kurie nebetelpa Vilniuje. Jeigu Vilnius neapžioja, tai kažkiek lieka ir čia“, — žodžių į vatą nevyniojo V. Lipskis.
„Todėl, kad vilniečiai judresni. Svarbu projektų kokybė — išmoksta juos rašyti“, — į sostinę krypstančius pinigų srautus bandė pateisinti D. Kreivys.
„Tie patys vilniečiai rašė ir tiems, ir tiems — ne tame esmė“, — su ministro paaiškinimu nesutiko Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.
POZICIJA: Tai, kad daugybė miško iš šalies išvežama neapdirbto, rąstais, ūkio ministras Dainius Kreivys susitikime su verslininkais vadino nusikaltimu.
DISKUSIJA: Verslininkas Virginijus Lipskis (dešinėje) ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška svečiui pateikė nemažai biurokratų trukdymo verslui pavyzdžių.
Autoriaus nuotr.