Naujausios
Ir krizės metu verta rizikuoti
Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas socialinių mokslų daktaras Kęstutis Zaborskas pataria: prašant Europos Sąjungos (ES) paramos, svarbiausia turėti aiškią verslo viziją. Kad ir negavus pinigų, verslas nežlugtų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pagerino sąlygas
Per agentūrą 2007— 2013 metų etape turėtų būti finansuota projektų už daugiau nei 5 milijardus litų. Iš viso įeina apie 30 priemonių, kurių didžioji dalis tenka verslo konkurencingumui ir inovatyvumui didinti.
„Praeitame etape lėšos buvo išnaudotos 100 procentų su kaupu: įsisavinta per 1 milijardą 104 milijonų skirtų lėšų“, — sakė Kęstutis Zaborskas.
— Kokios šiuo metu galimybės verslui gauti ES paramą?
— Naujos patvirtintos finansavimo sąlygos yra ženkliai pagerintos. Dotacijos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo maždaug apie 10— 15 procentų. Daugiausia jos padidintos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tad verslas turėtų būti labiau suinteresuotas teikti paraiškas, nes verslininkams reikės įdėti mažiau savo lėšų.
Didžiausia problema, su kuria dabar verslininkai susiduria, — dėl ekonominės krizės rinkos atsisako pirkti pagamintą produkciją. Siūlome priemonę, pagal kurią skiriamos paramos tikslas yra skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose. Atlikus naujų eksporto rinkų paieškos studiją, prasminga pradėti gaminti naujus gaminius arbą jų gamybą išplėsti, modernizuoti.
Šiuo metu ieškoma galimybių sukurti kontroliuojamus fondus projektams, kuriems įgyvendinti trūksta savų lėšų. Ieškoma galimybių skolintis lengviausiomis sąlygomis: iš dalies tam tikrą laiką kompensuojant palūkanų procentą arba suteikiant tam tikras garantijas, kad bankas paskolintų lėšas su mažesnėmis palūkanomis.
— Ko gero, vienas iš stabdžių, kodėl verslininkai atsargiai žiūri į ES paramą, yra sąlyga, jog reikia įdėti nemažą dalį savų lėšų?
— Taip. Tikslas anksčiau gal ir buvo geras: kad kuo daugiau verslo subjektų pasinaudotų parama. Labai sudėtinga rasti aukso vidurį, bet tikiu, kad dabartinės priemonės duos efektą.
Svarbiausia — verslo vizija
— Kaip aktyviai prašoma paramos Šiaulių apskrityje?
— Šiuo metu iš Šiaulių apskrities yra gautos 77 paraiškos, prašyta suma — 177,8 milijono litų. Finansavimas skirtas 32 projektams už 95,2 milijonus litų. Dalis konkursinių projektų atkrito po įvertinus tinkamumą, dalis tebėra vertinama.
— Ar, lyginant dviejų etapų paraiškas, pastebite pažangą?
— Supratimas ženkliai išaugęs. Dažniausiai pasitaikančios klaidos — ruošiantieji paraiškas neįsiskaito iki galo visų nustatytų finansavimo sąlygų arba kitų normatyvinių dokumentų. Verslo subjektai dažnai samdo konsultacines kompanijas, bet, pasitaiko, kad ir pastarosios ne viską sužiūri.
Svarbiausia yra turėti labai aiškią savo verslo viziją. Kad, ir negavus pinigų iš ES, vis tiek verslas galėtų būti vykdomas.
— Kas gresia, jei projekto įgyvendinti nepavyksta?
— Žiūrint formaliai pagal Europos Komisijos reglamentus, lėšos turi būti grąžinamos. Bet kaip tai padaryti, niekas nežino, ir dar niekam neteko.
Vienas kitas objektas yra bankrutavęs. Tokiu atveju skelbiamos bankroto procedūros, nustatyta tvarka atsiranda turto perėmėjas. Objektas vis tiek tarnauja Lietuvai.
Dėmesys — informacinėms technologijoms
— Kas daugiausia teikia paraiškas ir kokios programos sulaukia daugiausia dėmesio?
— Paraiškas dažniausiai teikia mažos ir vidutinės įmonės. Joms skiriamas prioritetas — yra gavusios didžiausią dalį lėšų. Reikia suvokti, kad mažos ir vidutinės įmonės yra pakankamai didelės. Pagal mūsų klasifikaciją, kuri atitinka europinę, vidutinėje įmonėje dirba 250 žmonių.
Daugiausia paramos prašymų yra susijusių su informacinėmis technologijomis, jų sistemų pertvarkymu. Sumos pagal joms skirtą priemonę nėra didelės — iki 200 tūkstančių, bet finansavimo intensyvumas 50 procentų.
Dabartinė situacijoje yra pats geriausias laikas sutvarkyti visą elektroninę sistemą — buhalteriją, logistiką, marketingą, nes nėra rizikinga.
Yra priemonių, skirtų naujų technologijų paieškai ir joms įdiegti, kokybės valdymo sistemoms įdiegti.
Gerinant turizmo paslaugų įvairovę ir kokybę, parama teikiama SPA kompleksų, tam tikros klasės motelių, viešbučių statybai. Tik yra griežti apribojimai — tai ne ekstra klasės viešbučiai.
Pasyvesnė sritis — moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Dalis verslininkų dar žiūri rizikingai į naujoves, bijo, kad jos gali nepasiteisinti. Be to, verslo subjektai nepakankamai bendradarbiauja su mokslininkais.
Daugelis žmonių nesupranta, kas yra tie moksliniai tyrimai. Iš tiesų tai — naujos produkcijos, gaminių patobulinimas, technologinė plėtra — laboratorijos, kurios sukuria bandomuosius pavyzdžius.
— Ar krizė veikia prašančiuosius paramos?
— Be abejonės. Nors galima įžvelgti ir naudos: verslininkams gerinamos finansavimo ir kreditavimo sąlygos.
Reikia nepamiršti, kad pateikus paraišką, atsakymo dėl jos skyrimo sulaukiama maždaug po 5— 7 mėnesių, tad situacija jau gali būti pasikeitusi. Manau, rizikuoti verta — optimizmo prarasti nevertėtų.
PARAMA: Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojo socialinių mokslų daktaro Kęstučio Zaborsko, krizė turi ir šviesų aspektą — paramos prašantiems verslininkams gerinamos finansavimo ir kreditavimo sąlygos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Šiuo metu iš Šiaulių apskrities yra gautos 77 paraiškos, prašyta suma — 177,8 milijono litų.