Į kokius aktyvus galime investuoti krizės metu?

covid
Šiomis dienomis rinkų prekiautojai ir investuotojai domisi, kokias galimybes jie turi apsaugoti savo kapitalą nuo tokios situacijos rinkoje.

Per visą istoriją finansų rinkose buvo stebimos įvairos rinkų tendencijos, žmonija pergyveno skirtingas finansines krizes, kurios sąlygojo staigų finansų rinkų smukimą, iš pradžių kurioje nors vienoje valstybėje ar regione, o vėliau, globalizacijos sąlygomis, ir pasauliniu mastu.

Turbūt labiausiai žinoma – tai 1929 m. akcijų rinkos krizė, kuri paprastai vadinama 1929 m. katastrofa, ji buvo pirmoji didžiausia praėjusio amžiaus akcijų rinkų krizė. Ši krizė prasidėjo Didžiosios depresijos laikotarpiu ir iš pradžių paveikė Amerikos ekonomiką, nors po to greitai išplito visame pasaulyje.

Tai buvo dar vienas istorinių pakilimų ir nuosmukių etapas, kuris kartu su senųjų valstybių žlugimu ir naujųjų iškilimu Pirmajame pasauliniame kare sukėlė įtampą tarp skirtingų pasaulio valstybių ir vėliau kilusias ginklavimosi varžybas, privedusias prie Antrojo pasaulinio karo siaubų.

Po šios krizės išgyvenome daugybę kitų, tokių kaip naftos krizės, žinomos šio amžiaus pradžioje, tokių kaip „dot-com“ krizė arba 2008 m. finansinė krizė po „Lehman Brothers“ žlugimo ir finansų sistemos griūties, kurią sukėlė rizikingos hipotekos.

Nauja krizė

Per pastarąsias savaites galėjome stebėti, kaip pasaulyje kilo nauja globali finansų krizė, tai aiškiai matėsi iš finansų rinkų svyravimų, ir visa tai eksponentiškai didėjo dėl Covid-19 pandemijos sukeltos panikos visame pasaulyje. 

Toks stiprus rinkų svyravimas sąlygojo pagrindinių rinkos indeksų smukimą dėl smarkiai pablogėjusių makroekonominių prognozių, padidėjusio nedarbo lygio, vartojimo sumažėjimo dėl įvairių pasaulio šalių gyventojų užsidarymo ir izoliavimosi – kai beveik trečdalis pasaulio gyventojų liko savo namuose tam, kad išvengtų šio viruso plitimo.

Jeigu prie viso to dar pridėtume karą dėl žalios naftos, dėl kurio juodojo aukso kaina nukrito iki 21 JAV dolerio už barelį, galime tvirtinti, kad mus tiesiog ištiko katastrofa, dėl kurios įvairios finansinės ir vyriausybinės institucijos ėmėsi drastiškų priemonių, įvesdamos dideles kapitalo sumas į finansų rinkas, nors panašu, kad norimos reakcijos tai nedavė.

Dėl šios priežasties daugeliui prekiautojų ir investuotojų šiomis dienomis įdomu, kokios yra galimybės apsaugoti savo kapitalą, atsižvelgiant į susiklosčiusią rinkos situaciją.

Auksas

Per visą istoriją auksas buvo naudojamas įvairiais būdais – nuo papuošalų iki elektroninių gaminių komponentų dėl savo didelio laidumo, bet labiausiai skirtingose kultūrose, kalbant apie jo panaudojimą, jis išsiskyrė kaip valiuta. Auksas yra gerovės matas, pagrįstas turimais rezervais, jis yra pagrindinis saugaus prieglobsčio aktyvas, lyginant su kitais. 

Krizės laikais investuotojai dažnai ieško saugaus prieglobsčio, investuodami į auksą, nes jo likvidumas yra didelis ir nė viena vyriausybė ar agentūra nekontroliuoja šio aktyvo kainos. Tad, kai akcijų rinkose kyla įtampa, didelė dalis investuotojų atsisako savo turimų vertybinių popierių, kad padidintų savo aukso dalį, tol kol situacija normalizuosis. Todėl tokiu metu aukso kaina labai išauga dėl padidėjusios paklausos.

Kita vertus, auksas yra glaudžiai susijęs su JAV doleriu, nes jo kaina yra nustatoma JAV doleriais už unciją. Todėl, jeigu JAV doleris išauga, aukso vertė taip pat padidėja dėl šios valiutos kurso.

Saugaus prieglobsčio valiutos: JAV doleris, Šveicarijos frankas ir Japonijos jena

Įdomu tai, kad JAV doleris taip pat veikia kaip saugaus prieglobsčio valiuta, kai finansų rinkose kyla neramumai, nes investuotojai paprastai perka JAV dolerius, kad apsisaugotų nuo bet kokių galimų atsitiktinumų. JAV doleris yra pasaulinis valiutos etalonas užsienio prekyboje ir istoriškai jis elgėsi stabiliai, kai kitos valiutos smarkiai nuvertėdavo, kilus panikai rinkose.

Panašiai kaip saugaus prieglobsčio valiutą galime laikyti ir Šveicarijos frankus, nes be to, kad Šveicarija yra nešališka valstybė daugelyje sričių tarptautiniu lygiu, ji taip pat pripažinta stabilia šalimi, kurioje mažas nedarbo lygis, o finansų sektorius yra stiprus.

Savo ruožtu Japonijos jena taip pat yra svarbus saugaus prieglobsčio aktyvas tarptautiniu mastu, nes ji atvirkščiai koreliuoja su kintamų pajamų aktyvais. Taip yra daugiausia todėl, kad Japonijos investuotojai paprastai daug investuoja į užsienio rinkas ir, kai viskas pasidaro sudėtinga, jie atšaukia savo pozicijas ir grąžina lėšas atgal į savo šalį. Tada jena yra labai vertinama dėl padidėjusios paklausos.

Valstybės iždo obligacijos

Dar vienas saugus prieglobstis yra fiksuotų pajamų rinka, kurioje prieglobsčio aktyvu galime laikyti obligacijas, išleistas aukščiausią kredito kokybę turinčiose šalyse, pavyzdžiui JAV T-Note arba Vokietijos Bund

Dėl tokio saugaus prieglobsčio pobūdžio pastaraisiais metais matėme, kaip šios šalys dėl didelės paklausos rinkose kartais išleisdavo netgi neigiamas obligacijas. Tokiu būdu jos ne tik buvo finansuojamos su labai palankiomis palūkanų normomis, bet taip pat ir ėmė mokestį iš investuotojų už jų skolos pirkimą.

Ar kriptovaliutos yra saugus prieglobstis?

Daugeliui investuotojų kriptovaliutos yra kitas finansinės evoliucijos žingsnis. Bitkoinas buvo pirmoji decentralizuota skaitmeninė valiuta, pagrįsta sistema, kuri veikia be jokio centrinio banko ar administratoriaus. Tai buvo proveržis tiek finansinėje prekyboje, tiek turto paskirstyme.

Įdomu tai, kad dėl pirminės jo koncepcijos buvo tikimasi, kad šios rūšies aktyvas veiks kaip saugaus prieglobsčio aktyvas, tokiu būdu bandydamas imituoti aukso elgesį. Tačiau šiuo metu mes kriptovaliutos nevertiname kaip saugaus prieglobsčio, nepaisant pradinio jos klestėjimo, kai prieš keletą metų bitkoinas viršijo 19 000 JAV dolerių ribą.

Taip gali būti dėl to, kad kol kas kriptovaliutoms dar nepavyko tapti „tikromis valiutomis“, nes jos nesugebėjo įdiegti rimtų alternatyvių mokėjimo sistemų tarp vartotojų ir verslo, o didžioji rinkos dalis jas vertina tik kaip spekuliacinį turtą ir visai ne kaip aktyvų prieglobstį. Todėl nuo vasario vidurio, kai koronaviruso krizė peršoko iš Kinijos į Europą, galime stebėti stiprią mažėjimo tendenciją.

Užs. Nr. 453812

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.