Naujausios
Į darbą grįžta emigrantai
Šiaulių darbo biržoje po dvejų metų pertraukos vėl daugėja bedarbių. Stebima nauja tendencija. Pajudėjo atgal į Lietuvą užjūriuose dirbę emigrantai. Jie sudaro dešimt procentų tarp besiregistruojančių naujų bedarbių.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kas — į užsienį, kas — į biržą
Šiaulietis Stanislovas skelbiamomis tendencijomis abejoja. Jis pats Airijoje akmenskaldžiu dirba jau porą metų. Statybų bendrovėje uždirba po 200 eurų per dieną. „Ten 50 žmonių mano giminės gyvena, — sako Stanislovas. — Jokios kalbos dar nebuvo, kad grįžtume atgal į Lietuvą“.
Stanislovo sūnus taip pat dirba statybose, dukra — parduotuvėje kasininkė, uždirba 100 eurų per dieną. Seserys yra atidariusios savo kirpyklas, ir, pasak Stanislovo, puikiai verčiasi.
„Lietuvoje visokius darbus dirbau, parketą klojau, daugiausia gal 100 litų per dieną uždirbdavau, — sako vyras. — Gal Lietuvoje uždarbis ir kitas, bet tikrai ne toks, kaip Airijoje“.
Statistika rodo naujas tendencijas
Kovo 1 dieną Šiauliuose ir Šiaulių rajone, kuriuos apima teritorinė Šiaulių darbo birža, bendras nedarbas buvo 3,5 procento. Šiaulių rajone — 4,1 procento, o Šiauliuose — 3,3 procento. Praėjusiais metais buvo mėnesių, kai Šiauliuose fiksuotas vos 1,6— 1,8 procento nedarbas.
Darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė sako, jog nedarbas Šiauliuose dvejus metus buvo stabilus, nedidelis. Bet šiemet per sausį ir vasarį kone dvigubai padidėjo bedarbių registracija. Ankstesniais metais per mėnesį registruodavosi po 300— 400 bedarbių, dabar — net iki 700. Kas dešimtas — grįžtantis iš užsienio.
„Grįžta tie, kurie ten dirbo sunkius darbus, — sako G. Kuprevičienė. — Motyvuoja, kad pavargo, pinigų užsidirbo ir dabar čia ieško laisvų darbo vietų. Dalis grįžtančių prisipažįsta, kad neprigijo užsieniuose, nepatiko gyvenimo sąlygos, aplinka, žmonių būdas. Mūsų “Eures“ biurai, o jie veikia visose Europos Sąjungos šalyse ir Islandijoje, informuoja, jog tie, kurie dirba užsienyje, domisi situacija ir Šiaulių darbo rinkoje. Klausia, kokios profesijos paklausios, kokie dabar atlyginimai. Matyt galvoja, ar verta grįžti“.
Stebima ir kita tendencija — nuo vasario mėnesio Šiauliuose sumažėjo laisvų darbo vietų. Pernai jų buvo registruojama 1200— 1300 per mėnesį, o šiandien 136 įmonėse laisvų darbo vietų yra tik apie 500.
Pasak G.Kuprevičienės, darbdaviai mažiau atleidžia darbuotojų, naujų nebepriima. „Matyt laiko, kad geriau žmonėms mokėti didesnius atlyginimus ir su mažiau darbuotojų padaryti tą patį darbą. Ta tendencija jaučiama visoje šalyje“.
Tūkstančiai keičia darbą
Pernai Šiauliuose ir Šiaulių rajone darbą keitė 7000 darbuotojų arba 4,5 procento dirbančiųjų. Šiemet pagal atliktas apklausas prognozuojama, jog keis apie 4000.
Pasak G. Kuprevičienės, tai pakankamai didelė kaita. Yra įmonių, kuriose pasikeitė 85 procentai ar net visas 100 procentų darbuotojų. Tos įmonės nemažos: 50— 80 darbuotojų. Žmonės teigė jas paliekantys dėl ilgų darbo valandų ir per mažo atlyginimo už tokį darbą.
Poreikis darbininkų ir inžinierių
Šiemet darbdaviai numato įsteigti apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų. Naujų įmonių neatsidarys, bet atsiras įmonių nauji padaliniai, prekybos centruose atsidarys naujos parduotuvės.
Labiausiai reikia pardavėjų, virėjų, padavėjų, siuvėjų, kurių darbo vietos dažniausiai siūlomos moterims. O vyrų — statybininkų, staklininkų, metalo apdirbimo specialistų, vairuotojų, medžio apdirbėjų, santechnikų — visų aukštos kvalifikacijos darbininkų.
Iš specialistų su aukštuoju išsilavinimu ir toliau reikia vadybininkų, visų profilių inžinierių, juristų, įgijusių universitetinį išsilavinimą.
Darbo biržos žiniomis, Šiauliuose kol kas tik vežėjų bendrovės kviečiasi žmones dirbti iš trečiųjų šalių — Baltarusijos, Ukrainos. Imigrantai dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Pernai prašyta 313 leidimų imigrantams dirbti, šiemet jau 51.
Darbdaviai pasikeitė
G. Kuprevičienė sako, jog per septyniolika metų, kai veikia darbo birža, labai pasikeitė darbdavių požiūris. 1998-2001 metais darbdavys visiškai nesiskaitė su darbuotojais, nes prie jo durų į vieną vietą laukė 30 žmonių. Laisvų darbo vietų birža per mėnesį turėdavo vos 30— 40, o biržoje darbo laukė per 20 tūkstančių žmonių.
Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Vienam darbininkui šiandien siūlomos 2,5 laisvos darbo vietos.
„Visiškai kitaip darbdaviai bendrauja su žmogumi, kitoks požiūris ir į bedarbį, bet ir pastarieji keičiasi, — teigia G.Kuprevičienė — Tokių, kuriems rūpi tik gauti socialinę pašalpą labai mažai.“
Darbdavius keistis privertė kvalifikuotų darbuotojų stygius. Todėl jau dveji metai, kai yra darbdavių investuojančių į darbuotoją, į jo mokymą, draudimą, kad tik žmogus nepakeltų sparnų kitur.
Šiandien, pasak G. Kuprevičienė, mieste jau yra įmonių, į kurias veržiamasi dirbti, žmonės darbo vietos laukia ir kelis mėnesius ar net pusę metų, kad tik būtų priimti. Darbo birža turi sudariusi tokį „gerąjį sąrašą“, kuriame yra 50 įmonių.
Nedarbas: Darbo biržos duris šiais metais praveria daugiau bedarbių, tarp jų kas dešimtas — grįžtantis iš užsienio.
STATYBININKAI: Ir toliau didžiausias poreikis yra aukštos kvalifikacijos statybininkų ir statybininkų inžinierių.
PASEKMĖ: Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė sako, jog dabar vienam darbininkui siūloma 2,5 laisvos darbo vietos, todėl darbdavių požiūris į darbuotoją pasikeitė iš esmės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.