Naujausios
Gyventojų užkalbėjimas renovacijai
„Nori sukiršinti namo gyventojus, užsitraukti ant galvos nesibaigiančių rūpesčių — pasiūlyk namo renovaciją“,–“Šiaulių kraštui“ yra tvirtinęs ne vienas daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkas.
Tačiau kur ne kur renovuojamas namas išdygsta. Kaip bendrijų pirmininkams pavyksta įkalbėti gyventojus sutikti namo modernizavimui, susitarti su mažas pajamas gaunančiomis šeimomis, kai dėl valstybės paramos dydžio nėra jokių garantijų?
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Ūkyje — trys su puse renovuotų namų
Virginija Remeikienė — kelių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkė. Apie savo administruojamą „ūkį“ ji sako: “Turiu šešis namus, iš jų trys su puse renovuoti. Dviejų namų renovaciją administravau pati, vienas buvo jau modernizuotas. Dar vienas neseniai perbėgo pats iš komunalinės įmonės.“
V. Remeikienė įsitikinusi, kad renovacija reikalinga visiems seniems daugiabučiams namams, tačiau ar ji vyks, ar nevyks — priklauso tik nuo gyventojų noro. Deja, daugelis vos pragyvena iš nedidelių savo pajamų, dalis yra išgąsdinti nenuspėjamų vyriausybės manevrų paramos dalybose, o ne tokia maža dalis gyventojų apskritai abejinga, negalvojanti apie jokius remontus ir renovacijas.
Kiauras namas šildo lauką
Bendrijos pirmininkė pasakojo, kaip tvarkėsi Žemaitės gatvės name ir bandė užsiminti gyventojams apie renovaciją.
„Namas, kai perėmėme jį iš komunalinės įmonės, buvo baisus. Į rūsį nebuvo galima įeiti be ilgų batų — buvo įvykusi fekalinių vamzdynų avarija, viskas dvokė. Ant stogo tebuvo uždėti keli lopai dangos, per liūtis vanduo žliaugė per sienas... “, — pasakojo V. Remeikienė. Įkūrę bendriją, pradėjo tvarkytis. Užlopė stogą, pakeitė du stovus kanalizacijos vamzdynų, šildymo sistemą iš vienavamzdės į dvivamzdę.
Tačiau, anot pašnekovės, nors šildymo sistema pakeista, gyventojai gali patys reguliuoti šilumą bute, už šildymą moka daug ir pyksta. Nes namas „kiauras“, jį reikėtų tvarkyti toliau, šiltinti sienas. “Tai, kas padaryta, yra tik pradžia. Bet dėl namo renovacijos nesusitariame, ir tiek. Ir kaip gyventojus įtikinti, kad, brangiai mokėdami už šildymą, jie šildo ir lauką?“, — klausė V. Remeikienė.
Termovizinės nuotraukos sukrėtė
V. Remeikienės prašymu AB „Šiaulių energija“ specialistai termovizoriumi — prietaisu, skirtu pastatų šilumos nuostolių tyrimams, nufotografavo Žemaitės gatvės namą. Pirmininkė parodė tas nuotraukas bendrijos ataskaitiniame susirinkime.
Nuotraukose geltonomis, raudonomis, mėlynomis spalvomis ir nurodyta temperatūra atskirose vietose buvo aiškiai matomas pastato brokas — visi šalčio tiltai, duodantys pelėsį; šilumą praleidžiančios perdengimo plokštės, angokraščiai, sienos.
Vienoje nuotraukoje matyti greta namo augančio medžio šakos, kurios žymiai šaltesnės negu namo siena iš lauko.
„Pamatę tas nuotraukas gyventojai pasibaisėjo, —–sako V. Remeikienė. — Atsakymas į klausimą, kodėl tiek brangiai moka už šildymą, aiškus. O kas toliau? Jie patys turi nuspręsti.“
Taupo, užsukdami radiatorius
Termovizoriumi buvo nufotografuoti ir kiti V. Remeikienės administruojami nerenovuoti ir renovuoti namai.
„Vienoje nerenovuotų namų nuotraukoje matyti, kad šilumos srautas išteka pro duris, kitoje — dar baisiau, per sieną kiaurai persišviečia radiatoriai. Esant lauke minusinei temperatūrai, ties ta vieta sienos temperatūra pliusinė,“–pasakoja V.Remeikienė.
Neapšiltintų namų gyventojai pirmininkės dažnai klausia, kiek už šildymą mokama renovuotuose namuose. „Pateikiu, pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų buto sąskaitas už šildymą (be “gyvatuko“ ir karšto vandens mokesčių): spalį -14.97 Lt., lapkritį — 26,59 Lt, gruodį–87.59 Lt, sausį — 58.41 Lt.“
Pasak Virginijos Remeikienės, ne tokie reti atvejai, kai gyventojas, galėdamas reguliuoti šilumą kiekviename buto kambaryje, sumažina ją žemiau specialistų nustatytos ribos — 18 laipsnių temperatūros. Kiti elgiasi dar drastiškiau, iš viso užsukdami radiatorius, jeigu tame kambaryje nebūna ar kur nors išvažiuoja. Taip taupydamas gyventojas kenkia kaimynui, kuriam reikia daugiau šildyti savo butą, ir iš dalies visam namui.
Ir šildymas brangus, ir renovacija brangi
Gyventojams iš tiesų nelengva spręsti. Už šildymą moka brangiai, o kiek reikėtų mokėti už renovaciją — visiškai nežinia.
„Nebuvo lengva renovuoti nė vieną namą. Kiekvieną kartą gyventojai turėdavo pridėti savo lėšų daugiau nei tikėtasi, — prisimena V. Remeikienė. — 2006 metais buvo patvirtintas Klevų gatvėje esančio namo 800 tūkstančių litų investicinis projektas. Pakeitėme tik langus, kai vyriausybei pritrūko lėšų mūsų projektui. Kainos tuo metu kilo žaibiškai, o mums reikėjo keisti šildymo sistemą, šiltinti sienas. Projekto sąmata išaugo iki milijono 200 tūkstančių litų. Valančiaus gatvėje namo renovacija baigta atsiskaitant gyventojų lėšomis — 30 tūkstančių litų. Šįkart projektas buvo stabdomas dėl skundų.“
Namu reikia rūpintis kiekvienam
Pasak V. Remeikienės, idealu, jei yra galimybių modernizavimą atlikti kompleksiškai: pakeisti šildymo sistemą, sutvarkyti stogą, įdėti sandarias duris, pakeisti langus visuose koridoriuose ir rūsyje, apšiltinti pamatus.
„Ne mažiau svarbu ir kiekvienas atskiras darbas, todėl reikia prižiūrėti, kad jie būtų atliekami kokybiškai, — kalbėjo bendrijų pirmininkė. — Jeigu deda naujus langus, turi būti apšildyti tarpai, kurie lieka išėmus senuosius. Tas pats su durimis. Savo namą reikia mylėti.“
„Nebuvo lengva renovuoti nė vieną namą. Kiekvieną kartą gyventojai turėdavo pridėti savo lėšų daugiau nei tikėtasi“.
Laimutės Zimkienės nuotraukos
PRIVALUMAI: Renovuotame Klevų gatvės 13 name gruodį, šalčiausią sezono mėnesį, 50 kvadratinių metrų butų gyventojai už šildymą mokėjo apie 80 Lt.
PIRMININKĖ: Virginija Remeikienė — kelių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkė. Iš šešių namų — trys jau renovuoti, vieno renovacija pradėta
TRŪKUMAI: Nerenovuotame Klevų gatvės 15 name gyventojai už šildymą moka žymiai brangiau negu jų kaimynai.
TERMOVIZORIUS:
Klevų gatvės 13 ir 15 namai termovizoriumi fotografuoti vienas po kito tą pačią dieną, esant 9 laipsniams šalčio.
Kairėje — apšiltinto Klevų g.13 namo nuotraukoje šviesesnės dėmelės, kur temperatūra minus 8,3 laipsniai, — tai tvirtinimo varžtų vietos.
Neapšiltintame Klevų g.15 namo nuotraukoje (dešinėje) perdengimo plokštės — tikri šalčio tiltai. Čia tik minus 3,7 laipsniai. Kampuose ties sandūromis — minus 0,3 ir minus 1,3 vietoj turimų būti minus 8 laipsnių! 8 laipsniai šalčio yra tik sienos, susiglaudžiančios su apšiltintu namu, kampe.
SAVIVALĖ: Galėdami reguliuoti šilumą kiekviename buto kambaryje gyventojai kartais ją sumažina žemiau 18 laipsnių ir kenkia kaimynui bei visam namui.
Skaičiai
Nuo 2006 metų Šiaulių regione baigti renovuoti 43 namai, 8 namai dar renovuojami, 8 šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl renovacijos. Iš jų–Šiaulių mieste baigti modernizuoti 24 namai, 6 teberenovuojami, 3 tvarkosi dokumentus.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros
Šiaulių regiono padalinio duomenys
KOMENTARAS
Pastatų rentgenas — termovizorius
Gintautas Šablinskas, AB „Šiaulių energija“ komercijos direktorius:
— Bendrovė termovizorių įsigijo prieš metus. Tai prietaisas raudonųjų spindulių pagalba fotografuojantis šilumos pasiskirstymą pastato paviršiuje, ir darantis tai 0,1 laipsnio tikslumu. Spalvotose termonuotraukose matyti pastatų būklė: sienų įtrūkimai, tarpai tarp blokų, langų sandarumas, įvairios izoliacijos problemos, vietos, kur kondensuojasi drėgmė ir gali atsirasti sveikatai kenksmingas pelėsis.
Prietaisą bendrovė įsigijo savo reikmėms: tyrimams pramonės ir energetikos sektoriuose. Šiuo prietaisu pastatų sertifikavimo neatliekame, tuo Šiauliuose užsiima kitos įmonės.
Termovizinius tyrimus daugiabučiuose namuose atliekame tik tuomet, kai gyventojai ar bendrijų pirmininkai skundžiasi dėl šilumos problemų. Tarkime, tame pačiame name visuose butuose yra 20 laipsnių temperatūra, o viename penktajame aukšte — vos 17 laipsnių. Termovizoriumi galima įvertinti stogą, langų sandarumą, sienų būklę, ir nustatyti pro kurią vietą iš buto išeina šiluma.
Esame nufotografavę daugiau nei 20 namų. Neseniai skundėsi Basanavičiaus g. 56 namo gyventojai. Sakė: sudėjom plastikinius langus laiptinėse, tačiau vis vien šalta. Atlikome termovizinį tyrimą — termonuotraukose aiškiai matyti, kad apie langus nėra izoliacijos. Beje, tai viena iš dažniausių pasitaikančių problemų daugiabučiuose namuose.
Kartais bendrijų pirmininkai įtaria, jog vienas ar kitas gyventojas po savo vonios grindimis ar sienoje turi įsirengęs paslėptą karšto vandens „gyvatuką“. Termovizinio tyrimo metu jį aiškiai pamatysi.
Kita situacija: namas renovuotas, šildymo sistema pakeista, o kažkuris gyventojas piktnaudžiauja viename kambaryje visiškai užsukdamas šilumą. Tačiau nuo termovizoriaus, šviečiančio kiaurai, — nepasislėps. Pastato termonuotraukoje to kambario vietoje bus juodas lopas.
Pastatai fotografuojami iš išorės, esant minusinei lauko temperatūrai. Termovizorius turi distancinį termometrą, rodantį temperatūrą atskirose pastato vietose, fiksuoja šilumos nuotėkius, ir visa tai atsispindi spalvotose nuotraukose. Kuo pastato temperatūra žemesnė, artimesnė lauko temperatūrai, tuo namas šiltesnis, geriau izoliuotas. Apie langus temperatūra paprastai būna aukštesnė, nes ir gerai įdėti langai praleidžia šilumą. Geras namas nuotraukoje turi būti mėlynos spalvos, kiauras — raudonas.
ĮRODYMAS: „Geras namas nuotraukoje turi būti mėlynos spalvos, kiauras — raudonas“, — tikina AB “Šiaulių energija“ komercijos direktorius Gintautas Šablinskas.