Naujausios
Gyventojai prievartaujami vandens tiekėjų
Garbaus amžiaus joniškietė Stefanija Vanda Skripkienė nesutinka jungtis prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos tinklų, nors „Joniškio vandenys“ jai grasina baudomis.
Moteris kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir sulaukė atsakymo: gyventojams prievartos taikyti negalima.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pensininkei neužtenka lėšų
Į „Šiaulių krašto“ redakciją atėjusi Stefanija Vanda Skripkienė pasakojo neatsiginanti valdininkų, kurie vaikšto į namus, siunčia raštus, reikalaudami prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Moters apskaičiavimais, reiktų ne vieno tūkstančio, kad name galėtų įsirengti vonią arba dušą ir tualetą. Tokios lėšos jai, gaunančiai 636 litų senatvės pensiją, – didelės ir sutaupyti moteris neįstengia.
Grasinama įspėjimu arba bauda
Moteris gavo „Joniškio vandenų“ direktoriaus Raimundo Tiškevičiaus pasirašytą įspėjamąjį raštą, kuriame teigiama, kad neprijungus namo valdos buitinių nuotekų tinklų prie centralizuotų nuotekų tinklų sistemos iki šių metų rugsėjo 1 dienos gresia įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių litų.
Remiamasi rajono Tarybos priimtomis tvarkymo ir švaros taisyklėmis, pagal kurias numatyta, kad gyventojai, kurių namuose yra kanalizacijos tinklai, juos prijungti prie centralizuotos sistemos turi per metus, o tie, kurių namuose kanalizacijos tinklų nėra, juos įsirengti ir prijungti – per dvejus metus.
Įspėjimai išsiųsti 95 Joniškio miesto pavieniams gyventojams ir šeimoms.
Prievartos neturi būti
Jei žmogus turi betonuotą nuotekų duobę ir gamtos neteršia, ar jam gali būti taikoma prievarta (įspėjimais, baudomis) jungtis prie centralizuotų tinklų? Laišką su tokiu klausimu Stefanija Vanda Skripkienė išsiuntė Aplinkos ministerijai.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis informavo, kad privalomas gyventojų prijungimas prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų nereglamentuotas.
„Gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nes apribojama gyventojų teisė patiems apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir tai reikalauja papildomų išlaidų,“ – rašte teigia viceministras.
Jis pabrėžia, kad Joniškio rajono savivaldybė turėtų ieškoti būdų, skatinančių gyventojus jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Rimtos paramos tikėtis neverta
„Joniškio vandenų“ vadovas R. Tiškevičius įsitikinęs, kad kaip nors paskatinti gyventojų įmonė negali. Ji neturinti apyvartinių lėšų, tebevyksta arbitražo teismas dėl nutrauktos Žagarės vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbų sutarties.
Nors anksčiau tikėtasi nupirkti mažą traktoriuką, suburti kelių žmonių brigadą, kuri padėtų gyvetojams įsirengti tinklus savo valdose. Algas darbininkams mokėtų įmonė, tad reikėtų tik atsiimti savikainą už kurą, amortizaciją, vamzdžius.
Direktoriaus skaičiavimu, 1 metras nuotekų tinklų kainuotų apie 50–70 litų, dabar kainuoja nuo 100 iki 150 litų, jei visiems darbams tenka samdyti brigadą.
Rajono meras Gediminas Čepulis irgi nieko tikro nežada: „Gal iš aplinkosaugos lėšų kitais metais galėtume pagelbėti parengti projektus. Bet tik socialiai remtinoms šeimoms. Didžiausia bėda bus Žagarėje, kur ne tik daug socialiai remtinų arba pensinio amžiaus žmonių, bet ir pastatai nepritaikyti vandentiekiui ir kanalizacijai įvesti.“
Bijoma, kad teks grąžinti pinigus
„Joniškio vandenų“ direktorius R. Tiškevičius teigia: jei galimi vartotojai nesijungs, kyla grėsmė negauti finansavimo kitam vandenvalos ir vandetvarkos projekto etapui.
Ketinama tinklus kloti Beržininkų, Kepalių, Mikolaičiūnų, Kalnelio kaimuose, dar dalyje Joniškio miesto. Tad nukentėtų šių vietovių gyventojai. Negana to, gali tekti grąžinti dalį jau panaudotų lėšų, nes jos išleistos neefektyviai, jeigu nėra prisijungusiųjų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, tarp Ventos–Lielupės upės baseino investicinėje programoje dalyvaujančių 7 rajonų (Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Telšių), pagal prie nuotekų tinklų dar turinčių prisijungti gyventojų skaičių Joniškio rajono rezultatai prasčiausi.
Rokiškyje trūksta vos 2, kaimyniniuose Akmenės rajone – 54, Šiaulių rajone – 113 gyventojų. Joniškyje pagal projektą turi prisijungti dar 232 gyventojai.
R. Tiškevičiaus teigimu, tai neįmanomas dalykas, nes net fiziškai tiek žmonių nebėra – dalis emigravę, dalis mirę.
Kur patenka tualetų turinys?
„Jei gatvėje yra vienas gyventojas, atsisakantis centralizuotos sistemos paslaugų, dažniausiai aplink atsiranda dar keletas. Ypač daug tokių namų Žagarės, Jono Basanavičiaus gatvėse,“ – rodė brėžinius direktorius R. Tiškevičius.
„Joniškio vandenų“ vadovas klausia, kur žmonės deda tualetų turinį. Jei išveža, privalo turėti kvitą už duobės turinio išsiurbimą. Bet kai kurie esą nesinaudoja šiomis paslaugomis metus ar ilgiau. Pažeidimus turi nustatyti ir bausti aplinkosaugininkai, o ne „Joniškio vandenys“.
Autorės nuotr.
KOVA: Stefanija Vanda Skripkienė, pasiryžusi kovoti už savo tiesą, kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją.
ATSAKYMAS: Aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio atsakymas aiškus: žmonių versti negalima. Savivaldybė turi juos skatinti jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.
BAUDĖJAS: „Joniškio vandenų“ direktorius Raimundas Tiškevičius ramina, kad baudų iš karto neskirs, tačiau reikią žmones raginti, nes rajonas ataskaitose tarp kitų atrodo baisiai. Ar jis turi teisę bausti?
PADĖTIS: Ne visi gyventojai, turintys šulinius ir lauko tualetus, nori jungtis prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos.