Naujausios
Gyvenimas tarp jurginų
Šeduvietės Almos Paslavičienės kasdieninis rūpestis — plantacija jurginų. 800 krūmų moteris stengiasi apžiūrėti ir prieš išeidama į darbą, ir grįžusi iš jo.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Šeši arai jurginų
Šeduvos pakraštyje boluojanti įvairiaspalvė žiedų jūra jau iš tolo traukia akį. Beveik šešių arų sklypas marga geltonais, raudonais, baltais, kreminiais, mėlynais, tamsios dangaus spalvos, oranžiniais, vyšnios spalvos su baltais pakraštėliais bei kitokių spalvų ar atspalvių žiedlapiais.Vieni žydintys krūmai šeduvei iki juosmens, kiti kiek mažesni, dar kiti — beveik žmogaus ūgio.
Dar viena plantacija — kitoje gatvės pusėje, prie namo. Čia keletas mažesnių šių gėlių eilių.
A. Paslavičienė sako, kad šiemet jos plantacijose auga 800 krūmų 200 veislių jurginų.
Vedžiodama po plantaciją, kurioje tarp krūmų vos gali praeiti, o kartais net baisoka perkelti koją, kad nenulaužtum žiedo ar stiebo, moteris pasakoja, jog viskas prasidėjo prieš šešerius metus.
„Kaimynė tą pavasarį sugalvojo atsikratyti augintais jurginais ir, nenorėdama išmesti į šiukšlyną, juokais pasiūlė juos man. Kažkaip nepatogu buvo atsisakyti, tai ir paėmiau. Susodinau juos prie tvoros. Matyt, žemė jiems patiko, ir vieta saulėta, žydėjo tiesiog beprotiškai“, — sako A. Paslavičienė.
Jau rudenį, kasdama pirmųjų stipresnių šalnų pakąstus krūmus, galvojusi, kaip plantaciją pagausinti. Moteris susirado bendraminčių, kurie augina, daugina, parduoda ar iš kitų šalių atveža jurginų gumbų. Žiemą jų ieškojo ir įvairiuose prekybos centruose. Užmezgė pažintį su viena iš gėlininkių Rokiškyje. Ši moteris nemažai jurginų veislių yra parsivežusi iš Latvijos, kur šios gėlės auga kiekvienoje sodyboje, prie kiekvieno daugiabučio namo ar tiesiog puošia miestų, miestelių ir kaimų aikštes.
Kiekvieną pavasarį šeduvė kartu su vyru važiuoja į Rokiškį parsivežti naujų rūšių ar veislių jurginų. Kai kada parsiveža po keletą ar kelias dešimtis gumbų, o kai kada ir daug daugiau.
Ne vargas, o malonumas
A. Paslavičienė pasakoja, kad kiekvieną rudenį jurginus pradeda iškasinėti tuomet, kai stipresnės šalnos pakanda krūmus. Nupjovusi stiebus ir iškasusi šaknis, jas kurį laiką palaikanti tamsioje vietoje, kad nudžiūtų žemės, o vėliau perkelianti į rūsį. Kiekvienos spalvos ar veislės jurginai sudedami atskirai. „Tai užtrunka ne vieną ir ne dvi dienas, todėl kas vakarą, po darbo, lekiu į savo plantaciją“, — sakė moteris.
Pavasarį iš rūsio išneštus gumbus moteris atidalija į kelias dalis. Sodinti stengiasi po vieną ar du gumbus tos pačios veislės ar rūšies. Prieš sodinimą gumbų niekada nemirko jokiame tirpale. „Kai kurie gėlininkai rekomenduoja gumbus prieš sodinant pamirkyti parafine. Kartą pabandžiau, tačiau iš to nieko neišėjo — labai prastai dygo, mažai buvo žiedų“, — sako šeduvietė.
A. Paslavičienė sakė gėles jau kelerius metus auginanti toje pačioje vietoje. Per tą laiką žemę tręšė tik prieš pirmą sodinimą. „Jurginai labai įnoringa gėlė. Nemėgsta, kad žemė būtų dažnai tręšiama. Jei tik žemė patręšta, tuomet ir stiebai būna silpnesni, ir žiedų mažiau — veši tik patys krūmai“, — atskleidžia kai kurias jurginų auginimo paslaptis šeduvė ir priduria, kad auginti jurginus — ne vargas, o malonumas.
Meilė nuo vaikystės
Meilę jurginams moteris sako paveldėjusi iš močiutės. „Kaip gražu būdavo žiūrėti į močiutės darželyje žydinčius jurginus. Vaikystėje tiesiog akių negalėdavau atitraukti nuo aukštaūgių gėlių, žydinčių nuo pat vidurvasario“, — prisimena moteris.
Meilė šiai gėlei lydėjo visą laiką. Po vieną ar du krūmus visada augdavo mamos namuose. „Kurį laiką ši gėlė tarsi buvo išstumta iš mūsų darželių, tačiau vėl pamažu sugrįžta. Įvairios užsienietiškos gėlės mūsų darželiuose nelabai prigijo, tad vėl grįžta senos, lietuviškos, nuo neatmenamų laikų lietuvaičių augintos gėlės“, — sako moteris.
Pasak šeduvės, kiekvienas krūmelis — atskiras gamtos kūrinys. „Neatsimenu aš visų jurginų veislių pavadinimų, o ir dažnai nusiperki vieną veislę, o pasirodo, jog tai visai kita. Kartą bandžiau prie kiekvieno krūmo parašyti pavadinimus, tačiau lietus nuplovė užrašus“, — atvirauja moteris ir sako, kad šiemet po naujai įsigytais gumbais pakasė į polietileno maišelius užrašytas korteles.
Pasak šeduvės, tarp visų šitų 800 kelmų yra ir mylimiausias — storu kotu, didžiuliais žiedais su karpytomis žiedlapių viršūnėmis. „Jie dar nežydi. Tik sukrauti žiedai. Patys pamatytumėt, koks tai grožis“, — sako moteris, lydėdama iš plantacijos.
AUTORIAUS nuotr.
ŠEIMININKĖ: Jurginų plantacijos šeimininkė šeduvė Alma Paslavičienė sako, kad auginti jurginus — ne vargas, o malonumas.
AUKŠTAŪGIAI: Kai kurie šeduvės auginami jurginai užauga beveik tokio pat aukščio, koks šeimininkės ūgis.
SMULKIAŽIEDŽIAI: Akį džiugina nedideli jurginų žiedai, kurių auga įvairių atspalvių.
SVORIS: Plantacijoje auga jurginai, kurių žiedai tiesiog sveria šakas.
MYLIMIAUSI: Karpytais lapais ir karpytais žiedlapių galais jurginai — šeduvės patys mėgstamiausi.
PLANTACIJA: Šeduvės auginama jurginų plantacija džiugina įvairiaspalviais žiedais.