Grožis slypi paprastume

Grožis slypi paprastume

Grožis slypi paprastume

Tytuvėnuose gyvenanti Dalia Pranaitienė kuria daug gražių dalykų: mezga, siuva ir siuvinėja, serviruoja stalus, kepa tortus ir pyragus, gamina kitokius burnoje tirpstančius patiekalus. Moteris, technologijų mokanti Tytuvėnų gimnazijos, o maisto gamybos — Kelmės profesinio rengimo centro moksleivius, parengė vadovėlį „Mėsos patiekalų ruošimas“, kurio nekantriai laukia pasirodant. D. Pranaitienės teigimu, grožis slypi paprastume. O kurti grožį gali kiekvienas.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Karalių karalius — linas

Dalios Pranaitienės gyvenimas neatsiejamas nuo grožio kūrimo. Kaip Kelmės profesinio rengimo centro dėstytojai, jai yra tekę nemažai stažuotis užsienio valstybėse: Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje.

„Savo akimis įsitikinau, kaip puikiai, subtiliai, pavyzdžiui, anglai moka serviruoti stalus. O Lietuvoje senovės tradicijos mažai išlikusios. Gal taip atsitiko todėl, kad daug kas mus mėtė iš vienos istorijos į kitą. Ir pasiklydome tarp savo ir svetimo“, — svarstė D. Pranaitienė.

Pasaulyje vyrauja būtent anglų — klasikinis serviravimas. Pagrindas — stalo užtiesalas. Jei norime sukurti tikrą šventę, būtinai turime stalą užtiesti balta lino, drobės staltiese. Linas, pasak Dalios Pranaitienės, karalių karalius. Lino staltiesę lengva išbalinti, iškrakmolyti, išmirkyti, išvirinti. Staltiesė nereikalauja varginančios priežiūros, o tarnauja, kas visiems ypač dabar aktualu, ilgai. „Mano lininės staltiesės — kaip naujos, nors turiu jas 15 metų“, — pridūrė Dalia Pranaitienė.

Tytuvėniškė niekuomet netiesia nemedžiaginių praktiškų staltiesių, kurias užtenka pavalyti drėgnu skudurėliu. Jos moteriai atrodo šaltos, nors tikrai nepamainomos, pavyzdžiui, didelėse viešojo maitinimo įstaigose. Bet ne šventiniams stalams.

Staltiesės, atsižvelgiant į šventės pobūdį, gali būti ir ne baltos, o kitokių spalvų, net margos. Bet idealiausia, pasak Dalios Pranaitienės, balta staltiesė ir balti indai, vienodos lėkštės, stalo įrankiai.

Akcentai — servetėlės, staltiesėlės, žvakės...

Kai stalas jau užtiestas staltiese, reikia pasirūpinti ir servetėlėmis, staltiesėlėmis, suteikiančiomis norimą akcentą. D. Pranaitienės sakė, kad yra daugybė servetėlių lankstymo būdų. Jos mokiniai moka maždaug 20 būdų. Yra paprasti ir šventiniai lankstymo būdai, o servetėlės tinka ir medžiaginės, ir popierinės.

Stalas puošiamas ir puokštelėmis būtinai iš įvairiausių gyvų gėlių, bet jokiu būdu negalima dėti vazonėlių. Reikia laikytis taisyklės — puokštelė neturi būti aukštesnė negu 30 centimetrų, kad netrukdytų žmonėms bendrauti.

„Man labai patinka komponuoti puokštes iš aguročių žiedų, jais puošiu ir patiekalus. Tinka puokštėms rojaus obuoliukai, svarainių šakelės su vaisiais, šaltalankiai ar vyšnios su ryškiomis uogomis, ramunės, saulėgrąžos. Parduotuvių gėlės man nemielos. Gal todėl, kad myliu gamtą, natūralumą. Grožis ir slypi paprastume“, — sakė tytuvėniškė.

Šventiškumo, iškilmingumo suteikia ant stalo stovinčios degančios žvakelės, įvairiai sukomponuotos, surikiuotos į eilę ar iš žvakių sukurta figūra. Tinka ir plaukiančios žvakelės dubenėliuose.

Ant stalo įdomiai atrodo ir drapiruoti audiniai. Tikrai nereikia daug išlaidų nusipirkti kaproninių, šilkinių medžiagų atraižų. Pastaruoju metu madinga drapiruotus audinius patiesti skersai stalo. Ant baltos staltiesės įspūdingai atrodo violetinės, iškilmingumo suteikiančios vyšninės, tamsiai mėlynos — karalių spalvos — drapiruotės. Pavasario šventėms tinka geltonos, žalios, salotinės spalvos stalai, merkiami prasiskleidę berželiai.

Mokytis ir tobulėti — visą gyvenimą

Dalia Pranaitienė įsitikinusi, jog daugelį gražių dalykų sukurti pirmiausia reikia žmogaus širdies, meilės, fantazijos ir nebijojimo eksperimentuoti. Tačiau tam tikras taisykles privalu žinoti, nuolat domėtis, tobulėti.

„Gal todėl pati daugybę metų mokiausi. Pirmiausia Vilniuje baigiau lengvosios pramonės technikumą, įgijau siuvėjos — technologės kvalifikaciją. Bet dirbdama jaučiau žinių trūkumą. Įstojau į Kauno technologijos universitetą, pramonės ekonomikos specialybę. Buvo labai įdomu ir naudinga. Dar vėliau baigiau siuvinių dizainą. Tačiau, mano nelaimei, siuvėjų vis mažiau reikėjo. Pradėjau dairytis kitur, įsidarbinau technologijų mokytoja. Galiausiai dar kolegijoje viešojo maitinimo specialybę įgijau, nes visuomet patiko gaminti valgį“, — šypsojosi moteris.

D. Pranaitienė tvirtino, kad nė vienas jo pomėgių — siūti, megzti, gaminti valgį ar triūsti sode — nėra už kitą viršesnis. „Norėčiau, kad kuri nors viena sritis labiausiai patiktų, bet taip nėra. Daug jėgų atiduodu moksleiviams mokyti. Esu parašiusi vadovėlį “Mėsos patiekalų ruošimas“, bet jis užsigulėjo leidykloje. Toks jau laikas pasitaikė“, — pasakojo tytuvėniškė.

GULBĖ: Dalia Pranaitienė sakė, jog yra daugybė būdų, kaip sulankstyti servetėles. Vienas jų — iš dviejų vienodo dydžio medžiagos gabalų sudėta gulbė. Tokios servetėlės, pasak tytuvėniškės, labai tinka ant vestuvių stalo.

Autorės nuotr.

KLASIKA: Pasaulyje vyrauja klasikinis stalų serviravimas.

NAMELIS: D. Pranaitienė kepa įvairiausių kepinių, tarp jų — ir meduolinius pasakų namelius.

PAVASARIS: Šitaip atrodo pavasario tema serviruotas stalas.

FURŠETAS: Furšetinis stalas stebina išmone, skoniu, originalumu.

Dalios PRANAITIENĖS nuotr.