Naujausios
Gluosnių augintojams tenka pirkti malkas
Prieš keletą metų Lietuvos gyventojai aktyviai raginti nederlingose žemėse auginti žilvičius ir gluosnius biokurui. Pirmieji, užsodinę gluosniais nederlingas žemes, jau galėtų nuimti derlių. Tačiau tam tinkamos technikos Lietuvoje kol kas nėra. O už nesusmulkintos žaliavos biokurui kubinį metrą pirkėjai moka tik 30 — 40 litų.
Regina MUSNECKIENĖ
Žmonės važiavo kaip į muziejų
Kelmės rajone Girnikų kaime gyvenantys tėvas ir sūnus Adomas ir Gintaras Baškiai prieš keletą metų beveik porą hektarų molingų žemių užsodino gluosniais.
Tuomet ūkininkai buvo skatinami užsodinti nederlingas žemes energiniais augalais. Tokią iniciatyvą rėmė Europa.
Baškiai už savo lėšas paruošė žemę. Ją reikėjo išarti, nupurkšti specialiais chemikalais.
Iš Miškų urėdijos nemokamai gavo sodinukų. Juos sukaišiojo į žemę lygiomis eilėmis, laikydamiesi visų rekomendacijų.
Sodinukai gerai, šimtu procentų, prigijo. Visus tuos metus, kol gluosniai auga, ūkininkai gavo tiesiogines išmokas — per metus po 290 litų už hektarą.
Tuomet, kai ūkininkai pradėjo auginti gluosnius, kitų rajonų žmonės pas juos važiavo pasisemti patirties.
„Atvažiuodavo kaip į kokį muziejų, — pasakoja Gintaras Baškys. — Mes patys prieš tai studijavome daug literatūros apie energinius augalus, ja dalijomės ir su atvykstančiais žmonėmis.“
Malkoms netiko
Užsodindami gluosnius Baškiai tikėjosi turėti malkų. Buvo paskaičiavę, jog kasmet nupjaus po 25 arus užaugusių gluosnių. Kaip skaitė literatūroje, nuo tokio ploto nupjautų medžių turėtų užtekti vienam šildymo sezonui.
Kol nupjautų gluosnius nuo dviejų hektarų, ataugtų anksčiau nupjautieji krūmai. Kuro tikėjosi turėti kasmet. Juolab, kad ataugę gluosniai duoda dar daugiau kuro, nes atauga po tris — keturias atšakas. Iš tų pačių krūmų galima gauti naudos apie trisdešimt metų.
Praėjus ketveriems metams, gluosniai išstypo iki penkių — šešių metrų aukščio. Tačiau paaiškėjo, kad malkoms jie netiks.
Menki šakės koto storumo pagaliukai neduos šilumos. Juos reikėtų susmulkinti ir naudoti kaip biokurą. O biokurui reikėtų specialaus katilo. Be to, nemažai kainuotų ir susmulkinimas.
Už žaliavą moka pigiai
Baškiai mieliau parduotų gluosnius kaip biokuro žaliavą, o už tuos pinigus nusipirktų malkų. Vylėsi, jog atvažiuos koks kombainas nurėš kelerius metus augintą derlių, susmulkins medieną, sumokės ūkininkams už žaliavą.
Deja, viskas, pasirodo, daug sudėtingiau. Biokurą katilinėms tiekiančios „Bionovus“ bendrovės atstovas “Šiaulių kraštui“ sakė, jog, norėdami parduoti gluosnius kaip žaliavą biokurui, ūkininkai patys turėtų juos nupjauti, atvilkti prie gero kelio. Tuomet bendrovės technika atvažiuotų susmulkinti biokuro žaliavos.
Už kubinį metrą nesusmulkintos žaliavos mokama po 30 — 40 litų. Parduodamos jau paruoštą biokurą katilinėms įmonės gauna po 80 — 140 litų, priklausomai nuo rūšies ir kokybės.
Todėl kai kurios bendrovės pačios nuomoja arba perka žemės. Joje užsodina plantacijas gluosnių, žilvičių, drebulių ar kitokių energinių augalų.
Pirmieji gluosniai nuimti pusiau rankiniu būdu
Energinius augalus viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi auginti bendrovė „Renergija“ šiuo metu gluosniais yra užsodinusi 150 hektarų plotą.
60 hektarų gluosniai jau subrendę, tinkami biokurui. Bendrovės direktorius Donatas Gustas „Šiaulių kraštui“ pasakojo, jog gluosnius teko pjauti pusiau rankiniu būdu:
„Praėjusią žiemą pabandėme nuimti subrendusių penkiamečių gluosnių derlių ir tapome pirmieji Lietuvoje kurie atliko pilną gluosnių auginimo rotaciją — nuo pasodinimo iki galutinės produkcijos pardavimo,
Derliaus nuėmimo darbai sekėsi gana sunkiai. Trūko gluosnių derliaus nuėmimui skirtos specialios technikos, todėl išsinuomojome miško techniką gluosnių smulkinimui.
Gluosniams nupjauti patys pasigaminome specialų pjūklą, tvirtinamą prie traktoriaus. Samdėme daug pagalbinių darbininkų. Labai išaugo darbų kaštai.
Tokiu pusiau rankiniu būdu vieną hektarą gluosnių derliaus galėjome nuimti tik per dvi–tris dienas. O pardavus produkciją po 75 litus už kubinį metrą, neatsipirko nupjovimo kaštai.„
Išgelbėtų speciali technika ir kooperatyvas
Donatas Gustas pasakojo Vokietijoje matęs gluosnius nuimant specialiais prie galingų traktorių tvirtinamais agregatais.
Šis agregatas hektarą gluosnių nupjauna ir susmulkina per valandą. Be to, nepalieka nesusmulkintų mažų vytelių, kurios gali užkimšti katilinių elevatorius.
Todėl vietoj už kubinį metrą gautų 75 litų, galima gauti 80, nes biokuras — kokybiškesnis.
Nuėmimo kaštai šiuo agregatu taip pat mažesni — vieno kubinio metro nuėmimas ir susmulkinimas atsieina apie 20 — 25 litus.
Yra ir specialūs gluosnių nuėmimo kombainai. Bet jie kainuoja apie milijoną litų. Tokių investicijų bendrovė negali sau leisti.
Jeigu turėtų tinkamą techniką, bendrovė galėtų teikti paslaugas ir kitiems energinių augalų augintojams. Pjaunant specialia technika energinių augalų auginimas iš tiesų galėtų būti perspektyvus.
Lietuvoje yra užsodinta nemažai plotų gluosniais. Po kelerių metų jie subręs. Specializuota jų nuėmimo technika bus dar labiau reikalinga.
Tačiau Lietuvai esant pradiniame gluosnių auginimo verslo etape, be papildomos paramos įsigyti tokio lygio techniką labai sunku.
Bendrovė buvo pateikusi paraišką Europos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas„ . Tačiau jai atsakyta, jog paraiška nebus vertinama.
Donatas Gustas išsiuntė raštą Žemės ūkio ministrui. Ar atsinaujinančius energijos šaltinius propaguojantys valdininkai atsilieps į tai darančių verslininkų šauksmą, parodys laikas.
Donato Gusto teigimu, jų bendrovė galėtų suburti gluosnių augintojus į kooperatyvą arba asociaciją. Turėdami didelius biokuro kiekius, patys žaliavos augintojai galėtų parduoti produkciją katilinėms be tarpininkų ir už kubinį metrą gauti beveik šimtu litų daugiau.
NAUDA: Prieš keletą metų Gintaro Baškio (nuotraukoje) ir jo tėvo Adomo pasodinti gluosniai jau subrendo. Galėtų būti panaudojami biokurui. Tačiau kiekvieną gluosnį nupjauti tektų pjūklu, nuvikti iki kelio ir pardavus gauti 30 — 40 litų už kubinį metrą žaliavos biokurui.
BIOKURAS: Kelmės miesto katilinėse 85 procentai daugiabučiams reikalingos šilumos pagaminamos ir biokuro. Rajone daug nenaudojamų žemės plotų. Jeigu būtų geriau sustyguota energinių augalų auginimo ir realizavimo sistema, naudos turėtų ir kaimo žmonės, ir miestiečiai šilumos vartotojai.
Autorės nuotr.