Naujausios
Gluosniai vietoj naftos
Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo (Kelmės rajonas) ūkininkai tėvas Adomas ir sūnus Gintaras Baškiai du hektarus šlapios dirvos, į kurią negalėdavo įvažiuoti žemės dirbimo technika, apsodino gluosniais. Po ketverių metų ūkininkai turės kuro apšildyti namus. O nuo šių metų gali tikėtis ir išmokų, nes gluosnių plantacijos bus prilygintos pasėliams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dviejų hektarų plantacija
Baškių žemė Junkiluose — už kelių kilometrų nuo Girnikų. Iš dvidešimties paveldėtų hektarų keli labai sunkiai dirbami. Žemė — sunki, drėgna, negali įvažiuoti žemės dirbimo technika. Dykos dirvos laikyti nesinori. Poroje hektarų Baškiai nusprendė auginti greitai augančius gluosnius. Jų medieną naudos kurui.
Buvo girdėję ir apie greitai augančias drebules. Tačiau jas labai graužia žvėreliai. Gluosnių neužkabina.
Gegužę sodinukams bus dveji metai. Daugumos medelių stiebai — aukštesni už vyrus. Jie išaugo iš mažų į dirvą įbestų vytelių. Sodinukus nemokamai ūkininkams davė Tytuvėnų miškų urėdija. Tokia prieš porą metų buvo numatyta Aplinkos ministerijos parama. Dviem hektarams prireikė 34 tūkstančių sodinukų. Aštuoni žmonės į dirvą juos smaigstė dvi dienas. „Gal būtume pasodinę greičiau, — mena Adomas Baškys. — Bet iš pradžių bandėme sodinti pagal visas rekomendacijas. Kastuvėliais prakasėme duobutes. Paskui pavargome, pradėjome tiesiog smaigstyti į dirvą sodinukus. Tokiu būdu sodinti gluosniai dar geriau prigijo.“
Plantaciją reikia nupurkšti nuo piktžolių arba ravėti. Tačiau priežiūros reikia žymiai mažiau negu kitiems pasėliams. Ypač tuomet, kai suauga tankios gluosnių šakos. Jos neleidžia prasiskverbti saulės spinduliams — tad piktžolės nustoja augti.
Derlius po ketverių metų
Kol kas gluosniai atrodo negreit tapsiantys tikrais medžiais. Ploni stiebeliai aplipę kačiukų pumpurais šoka tik į viršų. Adomas Baškys — optimistas. Jis žino, jog tuomet, kai sutvirtės šaknys, medeliai pradės šakotis. Reikės juos karpyti. Tuomet kamienas sustorės.
Pirmąjį gluosnių derlių galima imti jau po ketverių metų. Baškiai sako neskubėsią — auginsią gluosnius penkerius-šešerius metus. Bus daugiau biokuro. Po vienu stogu gyvenančios dvi ūkininkų šeimos pasiskaičiavo, jog nuo 25 arų nupjautų gluosnių užteks vienam kūrenimo sezonui. Dviejų hektarų ploto užteks aštuonioms žiemoms — per tiek laiko gluosniai nupjautoje plantacijos dalyje vėl spės ataugti. Be to, Baškiai ketina apsodinti gluosniais dar vieną nederlingą drėgnos žemės plotą.
Tytuvėnų miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Valdas Gasiūnas sako, jog iš hektaro gluosnių po ketverių metų galima gauti 50— 70 tonų medienos. 20 tonų skiedrų prilygsta penkioms tonoms akmens anglies. Gluosnių mediena tinka šildyti namus, grybų šiltnamius ir kita. Panašų pelną gautum nederlingoje žemėje augindamas grūdines kultūras. Tačiau darbo sąnaudos auginant gluosnius — žymiai mažesnės.
Būtent tai turėjo reikšmės ir Baškių pasirinkimui auginti ne grūdines kultūras, o žaliavą biokurui. Adomas Baškys — jau pensininkas, Gintaras Baškys dirba Kolainių pagrindinės mokyklos direktorium. Laiko trūksta.
Plantacijos bus remiamos
Tytuvėnų miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Valdas Gasiūnas tvirtina, jog gluosnius kaip žaliavą biokurui verta auginti dėl kylančių naftos, dujų ir kitų energijos rūšių kainų. Didelis pliusas, jog auginant atsinaujinančias plantacijas nereikia kirsti miškų kurui. Plantacijų įveisimui nereikia didelių investicijų. Sodinukus duoda miškų urėdija. Plekaičių kaime ji turi įveisusi beveik šešių hektarų smailialapių greitai augančių gluosnių bandomąją plantaciją. Žemės savininkas turi pasirūpinti tik chemikalais, kurie reikalingi apsiginti nuo piktžolių.
Pernai rugsėjo mėnesį patvirtinta Europos Sąjungos paramos tvarka ūkininkams, veisiantiems greitai augančius želdinius. Vieno hektaro tokių želdinių įveisimui palankiose ūkininkauti žemėse skiriami 3625 litai, mažiau palankiose — 4143 litai. Tokia tvarka galios iki 2013 metų. Parama neskiriama plantacijų priežiūrai ir apsaugai nuo žvėrių.
Tačiau Kelmės rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, jog nuo šių metų, deklaravę gluosnių plantacijas kaip pasėlius, ūkininkai gali tikėtis tiesioginių išmokų. Kokio dydžio jos bus, dar svarstoma. Labiausiai tikėtina, kad gluosnių plantacijos bus prilygintos pievoms ir pūdymams. Išmoka už pievas — 246 litai už hektarą.
Biokuras turi perspektyvą
Greitai augančių želdinių plantacijos turi ateitį. Pastaruoju metu Europos mokslininkai propaguoja įvairius energetinius augalus kaip atsinaujinantį energijos šaltinį. Greitos rotacijos želdinių plantacijas augina daug Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių ūkininkų.
Prognozuojama, jog 2030 metais Lietuvoje pusė centralizuotą šilumą tiekiančių katilinių naudos biokurą. Tai švariausia kuro rūšis, mažiausiai teršianti aplinką ir neprisidedanti prie pasaulinio šiltnamio efekto.
Valstybei atsinaujinanti energija naudinga tuo, kad mažiau reikia importuoti brangių naftos produktų, sumažėja priklausomybė nuo naftą eksportuojančių šalių.
Dėl biomasės panaudojimo kurui pagerėtų Lietuvos ūkininkų materialinė padėtis. Nenašias žemes jie gali išnaudoti augindami energetinius augalus, parduoti miško kirtimo atliekas, šiaudus ir kitą nenaudingą žemės ūkio produkciją.
Miškininkai apgailestauja, jog kol kas auginti greitai augančius želdinius ryžtasi tik vienas kitas ūkininkas.
citata: Vieno hektaro greitai augančių želdinių įveisimui skiriama 3625 litų parama.
AUGINTOJAI: Junkiluose užsodinta gluosnių plantacija rūpinasi trys žemdirbių kartos: senelis Adomas (kairėje), jo sūnus Gintaras (dešinėje) ir anūkas Bernardas Baškiai.
Autorės nuotr.
KOMBAINAS: Energetinius augalu pjauna ir smulkina kombainai.
BIOMASĖ: Šioje lentelėje atsispindi energetinių augalų perspektyva. Šiuo metu biokurą naudoja tik 15 procentų centralizuotos šilumos tiekėjų. 2030 metais numatoma, jog pusė katilinių naudosis atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformos Strateginių tyrimų plano duomenys