Naujausios
Globalizacija sukūrė naują pasaulį
Šiaulių bendruomenės namuose viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas docentas daktaras Stasys Kropas sako, kad gyvename naujame pasaulyje, kuriam — 17 metų. Su 1989 metais griuvusia Berlyno siena pasaulio bei Europos pasidalijimas į du sektorius pradėjo nykti. Technologijos, naudotos tik karinėje pramonėje, atėjo į privatų sektorių.
Internetas pakeitė gyvenimą
S. Kropas — signataras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, 2001-2003 metais dirbo vykdančiojo direktoriaus patarėju Tarptautiniame valiutos fonde JAV.
Docento teigimu, pagrindiniai veiksniai, lėmę greito globalizacijos proceso pradžią, buvo technologinė pažanga bei vyriausybių ekonomikos liberalizavimo politika.
Viešas internetas ir skaitmeninė revoliucija priartino prie vadinamojo uždaro sektoriaus prekių ir paslaugų, informaciniai šaltiniai pasidarė atviri. Jei anksčiau lektoriaus darbas baigdavosi auditorijoje, dabar paskaitos virtualioje erdvėje gali būti skaitomos vienu metu daugelyje pasaulio šalių.
Internetas pakeitė gyvenimo ir verslo organizavimą: darbus galima bet kada ir bet kur atlikti virtualioje erdvėje.
Pasak S. Kropo, globalizacijos sistemoje svarbus valstybių santykis su globaliomis rinkomis, o šiuo metu ir finansų, ir materialinių gėrybių rinkos egzistuoja 24 valandas per parą: globalios korporacijos turi atstovų visame pasaulyje.
Gamyba — geografiškai fragmentuota
Dar vienas pasikeitimas: vietoje brangiai apmokamų išsivysčiusių šalių specialistų pradėta samdyti pigesnę darbo jėgą Kinijoje, Indijoje ir kitose valstybėse.
S. Kropas pateikia pavyzdį: anksčiau dėl savo darbo užtikrintus JAV buhalterinės apskaitos specialistus keičia Indijoje dirbantys indai, kurie išmano tarptautinės apskaitos standartus ir net moka anglišką Amerikos dialektą.
1990 metais, viešėdamas JAV, S. Kropas buvo šokiruotas, pamatęs pramonines teritorijas, virtusias laužynais: gamyba kėlėsi iš JAV į Azijos šalis. Jei anksčiau šis procesas vyko išsivysčiusiose valstybėse, kylant gerbūviui, procesas palietė ir naująsias ES šalis.
S. Kropo teigimu, gamybos procesas tampa vis labiau geografiškai fragmentuotas, o tai ypač akivaizdu Azijoje. Japonija specializuojasi išradimų inžinerijos, inovacijų srityje, Singapūras — logistikoje, Kinija užsiima gamyba, surinkimu, Malaizija atlieka juodus ir mažiau apmokamus darbus. Per tiekimo tinklus visos komplektacinės dalys suvežamos į vietą ir išvežiojamos po prekybos tinklus visame pasaulyje.
Netikėtumas — išplėtus logistikos tinklus po visą pasaulį, graikai išgyvena, jog iš Kinijos vežami pomidorai išstumia graikiškus — toks pigus ir greitas pervežimo būdas.
Svarbus išsilavinimas
Anot S. Kropo, darbo paklausa pasaulinėje rinkoje — didžiulė, į ją papildomai atėjo per 2 milijardus žmonių, kurie siekia parduoti savo žinias ir gyvena rinkos sąlygomis.
Bet išsivysčiusiose šalyse kai kurių kategorijų žmonių atlyginimai neaugo ir net pradėjo mažėti. S. Kropas pateikia 1979— 2002 metų JAV pajamų dinamikos pagal išsilavinimą statistiką.
Jei asmens išsilavinimas mažesnis nei vidurinis, jo atlyginimas 1979 metais buvo didesnis nei šiuo metu. Vidurinį išsilavinimą turinčios moterys dabar uždirba šiek tiek daugiau, o vyrų atlyginimas — ženkliai sumažėjo. Aukštesnįjį išsilavinimą turinčių moterų atlyginimas nežymiai padidėjo, o vyrų — neaugo.
Atlyginimo padidėjimu gali pasidžiaugti bakalauro studijas baigę asmenys. Aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, anksčiau uždirbę 50 tūkstančių dolerių per metus, dabar gauna apie 100 tūkstančių. Turintis daktaro diplomą asmuo, anksčiau gavęs 75 tūkstančius, dabar uždirba apie 150 tūkstančių dolerių.
„Žemesnės kvalifikacijos žmonių atlyginimas yra įšaldytas. Visame pasaulyje — didžiulė konkurencija švietimo paslaugų rinkoje. Išsivysčiusiose šalyse svarbiausia investicija yra į ugdymą, žinias.
Deja, Lietuvoje sisteminio globalių žinių poreikio nėra. Vyriausybės, savivaldybių valdymo kompetencija yra likusi labai sename laikotarpyje. O kvalifikaciniai reikalavimai pirmiausia turėtų būti keliami ministrams„, — sako S. Kropas.
Pasak ekonomisto, daugiausia dabar pasiekusios šalys — Skandinavija, Singapūras, Čilė, Slovėnija — globalų požiūrį valstybės mastu perkėlė į viešąją politiką ir žinių, išsilavinimo, kompetencijos lygį.
S. Kropas sako, kad išsivysčiusiose šalyse yra garbė būti mokytoju, jie gauna gerus atlyginimus, nes kuria produkciją — lavina žmones.
Jam gaila žmonių, turinčių gerą išsilavinimą ir išvažiuojančių į Airiją ar JAV: „Jiems tereiktų perkvalifikuoti, kad įsijungtų į procesą. Jie gauna 600 dolerių per savaitę, bet praranda kvalifikaciją, išsilavinimą“.
Pavojus dėl skolų
S. Kropo teigimu, iki praėjusių metų pasaulis išgyveno ilgą laikotarpį be ekonominių krizių: statistiškai jos įvyksta kas penkeri metai.
Krizė, prasidėjusi JAV, jau pradėjo plisti į Jungtinę Karalystę. Lietuva, ekonomisto teigimu, kol kas yra kaip ramus užutėkis.
Šiuo metu didieji pasaulio žaidėjai bijo vieni kitiems skolinti, pinigai nebejuda iš finansinių institucijų ir tai atsiliepia ekonomikai.
Analitikai nuogąstauja, kad dabartinė krizė gali būti panaši į 1930 metų depresiją. Netikrumas pasaulio rinkose nemažėja, ekonomikos augimo perspektyvos su kiekviena peržiūra sumažinamos.
S. Kropo teigimu, Lietuvoje gali kilti problemų dėl prieš rinkimus gausiai prisiimtų Vyriausybės įsipareigojimų.
„Biudžeto nominali vertė didėja vos ne 25 procentais per metus. Įvertinant, kad pajamų surinksime mažiau, reikės vos ne vieną procentą BVP pasiskolinti. O skolintis sąlygos labai nepalankios. Jei Vyriausybė negalės finansuoti optimistinių įsipareigojimų, gali atsiliepti visam ūkiui. Reikėtų imtis ankstyvų priemonių ir gyventi pagal išlaidas“, — sako S. Kropas.
PAVOJUS: Lietuvos bankų asociacijos prezidentas docentas daktaras Stasys Kropas sako, kad šiandieninio pasaulio bėda — per didelis turto troškimas.
PASTEBĖJIMAS: „Globalią kompetenciją reikia perduoti mokytojams, puoselėti aukštosiose mokyklose. O Lietuvoje ekonomistų profesorių laipsniai dar tebesuteikiami už darbus pagal senąją ekonomiką, kurie nieko neduoda“, — sako Stasys Kropas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Išnaša: „Globalizacija: graikai išgyvena, jog iš Kinijos vežami pomidorai išstumia graikiškus — toks pigus ir greitas pervežimo būdas.