Naujausios
Geriamojo vandens rezervai dešimt kartų didesni už poreikį
Mokslininkai tvirtina, jog po pusšimčio metų kokybiškas geriamasis vanduo gali būti brangesnis už naftą. Gėlas vanduo gali tapti pačia reikalingiausia ir geidžiamiausia preke.
Lietuvos geologijos tarnybos tyrimas parodė, jog Šiaurės Vakarų Lietuvoje požeminiai vandens ištekliai sudaro 3,72 milijono kubinių metrų per parą. Išgaunama tik 370 tūkstančių kubinių metrų per parą arba dešimtadalis turimo vandens.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sunaudojame tik dešimtadalį išteklių
Kelmėje surengtame seminare apie vandens kiekį ir kokybę Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Daina Radzevičienė tvirtino, jog Šiaurės Vakarų Lietuvos regionas kol kas sunaudoja tik 10 procentų visų turimų geriamojo vandens išteklių.
Per parą Šiaurės Vakarų Lietuvos gyventojai sunaudoja 370 tūkstančių kubinių metrų vandens. Požeminio vandens ištekliai sudaro 3,72 milijono kubinių metrų per parą.
Gėlas vanduo gaunamas iš 1800 vandenviečių, registruotų Žemės gelmių registre.
Patikslinti ir įvertinti vandens išteklius reikalauja Europos direktyva.
Gėlas vanduo Šiaurės Vakarų Lietuvoje gaunamas iš kelių sluoksnių: kvartero tarpmoreninio, permo, viršutinio devono famenio, viršutinio devono Stipinų.
Fluorido anomalijos
Nors vandens ištekliai nekelia jokių problemų, baiminamasi dėl geriamojo vandens kokybės. Ištyrus požeminio vandens cheminę sudėtį paaiškėjo, jog jame per daug gamtinės kilmės chloridų ir sulfatų.
Kelmės, Akmenės, Šiaulių ir kituose Vakarų Lietuvos rajonuose viršutinio permo ir viršutinio devono vandeninguose sluoksniuose, kuriuos eksploatuoja dauguma rajono vandenviečių, susiformavo gamtinės kilmės toksinio elemento fluorido anomalijos.
Ištyrus 2200 gręžinių vandens kokybę, paaiškėjo jog dešimtadalyje gręžinių fluoro koncentracija viršija Higienos normos reikalavimus. Didžiausia fluoridų koncentracija nustatyta Kretingos (6,52 miligramo litre) rajone.
Akmenės ir Šiaulių rajonuose 40 procentų tirtų gręžinių, Kelmės rajone – 67 procentuose gręžinių fluoridų koncentracija litre vandens yra 1,5 miligramo didesnė negu norma.
Geresnis vanduo viršutiniuose sluoksniuose
Fluoru "paskanintą" vandenį Šiaurės Vakarų Lietuvoje geria 90 tūkstančių žmonių. 22524 gyvena kaimo vietovėse, 67588 – miestuose ir miesteliuose. Vienas iš pigiausių fluoridų šalinimo būdų gręžinių pergręžimas į seklesnius kvartero ir tarpmoreninius vandeninguosius sluoksnius bei atskiedimas.
Šiuose sluoksniuose yra 22,5 milijono kubinių metrų geriamojo vandens išteklių.
Kelmės rajone iš kvartero tarpmoreninių sluoksnių vanduo išgaunamas 200 gręžinių, iš permo – devono – 111 gręžinių.
Šiuose gręžiniuose vanduo visuomet gėlas, nedidelės mineralizacijos, vidutiniškai kietas, turi kalcio ir magnio, fluoridų koncentracija neviršija leistinų normų.
Žvalgybiniai gręžiniai
UAB „Kelmės vanduo“ direktorius Bronius Paliulis teigia, jog Lietuvoje iš čiaupo bėgantis vanduo yra palyginti geros kokybės. Jis nechloruojamas, neužterštas nitratais. Pašalinamas geležies ir mangano perteklius.
Fluorą pašalinti sudėtingiau. Tai nuodingos halogeninės dujos. Didelės koncentracijos fluoro neigiamai veikia organizmo fermentus.
Tačiau vidutinis jo kiekis viename litre vandens Kelmės rajone siekia 1,66 – 3,44 miligramo, Šiaulių rajone – 1,55 – 2,69 miligramo. Pavyzdžiui, JAV leidžiama fluoro norma litre vandens yra 4 miligramai. ES šalyse – 1,5 miligramo.
Fluoro pašalinimo iš vandens įrenginių statybai reikėtų 2 milijonų litų. Todėl nuspręsta ieškoti pigesnių fluoro pašalinimo būdų.
Atlikta galimybių studija. UAB „Kauno hidrologija“ siekė surasti naujus neištirtus vandeningus horizontus, kurių vanduo atitiktų higienos normas. Išgręžti du žvalgybiniai gręžiniai. Nustatyta, jog kokybiškas geriamasis vanduo būtų gaunamas iš viršutinio permo sluoksnio gręžinių. Šis sluoksnis yra 130 – 250 metrų gylyje.
UAB „Kelmės vanduo“ teritorijoje Lopetiškių kaime buvo išgręžtas 100 metrų gylio žvalgybinis gręžinys. Tirti kvartero sluoksniai. Tačiau vandeningo sluoksnio čia nerasta.
Todėl siūloma įrengti eksploatacinį gręžinį prie vandens bokšto Kelmėje. Tuomet sumažėtų elektros sąnaudos, nes nereikėtų vandenį pumpuoti ilga trasa. Kelmės gyventojų poreikius patenkintų vienas gręžinys, o kiti liktų kaip rezerviniai.
Verpenos kaime vanduo išgaunamas iš permo klinties sluoksnio, fluoro kiekis neviršija normos. Fluoro ne per daug ir Taikos gatvėje esančiame gręžinyje.
Autorės nuotr., EPA-ELTA nuotr.
KOKYBĖ: Gamta dalija savo turtus. Vandens tiekėjai tvirtina, jog Lietuvoje pats geriausias vanduo iš čiaupo. Pirkti vandenį plastikiniuose buteliuose nerekomenduojama.
REZERVAI: Lietuvos hidrologijos tarnybos atstovė Daina Radzevičienė, parengusi pranešimą apie vandens išteklius teigia, jog Šiaurės Vakarų Lietuvoje gyventojai sunaudoja tik dešimt procentų vandens išteklių.
GALIMYBĖS: Galimybių studiją dėl vandens kokybės gerinimo pristatęs UAB „Kelmės vanduo“ direktorius Bronius Paliulis pasiūlė išeitį naudoti vieno gręžinio Kelmėje vandenį.